Gamtininkas, mokinių neformaliojo švietimo centro atstovas Almantas Kulbis šįkart LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja apie didelius, lėtus, neretam baimę keliančius grambuolius, liaudiškai vadinamus karkvabaliais arba avyžiais, kurių sezonas kaip tik prasideda. Pašnekovas ramina, kad grambuoliai sodininkus trikdyti turėtų neilgai.
Šiuo metu yra pats karkvabalių metas, o kai kurios tautos šiuos gyvus vadina gegužės vabalais, sako A. Kulbis. „Vokiečiai net labai populiarią, visiems žinomą dainą turi apie karkvabalius“, – tikina gamtininkas.
Pasak laidos svečio, staiga soduose atsiradę grambuoliai po gero mėnesio taip pat staigiai ir pradingsta. „Jie gegužės mėnesį išlenda tarsi iš niekur, o iš tiesų – iš žemės, – intriguoja pašnekovas. – Mėnesį pabūna ir pradingsta. Kartais pradingsta labai dramatiškai – kartais pajūryje galima matyti tūkstančius grambuolių.“
Iš tiesų grambuoliai gyvena labai ilgai, tačiau lervų pavidalu, dėsto A. Kulbis. O šios gyvena dirvožemyje, kitaip tariant – slypi po žeme, tad žmogus jų nemato.
„Po žeme lervos gali gyventi net tris-keturis metus, priklausomai ar dirvožemis yra šiaurinėje šalies dalyje, ar pietinėje. Piečiau gyvena trumpiau, o šiauriau – ir iki keturių metų po žeme“, – tvirtina gamtininkas.
Sodininkai nemėgsta šių vabalų, mat jie apgriaužia daržovių ir kitų augalų šaknis. Anot pašnekovo, grambuoliai žalos gali padaryti ir pušynams. „Ypač jaunoms pušaitėms, – patikslina A. Kulbis. – Joms šie vabalai gali padaryti tikrai didelės žalos.“
Kuomet grambuoliai užauga, įsikuria medžių viršūnėse ir tuomet, pasakoja gamtininkas, vyksta masinis pasirodymas. „Tuomet jie yra labai gerai matomi žmogaus, o medžiams tampa tikri priešai – ėda jų lapus“, – sako A. Kulbis.
Prasta grambuolių šlovė pelnyta ne tik dėl to, kad apkandžioja daržovių šaknis, šypsosi pašnekovas. Anot gamtininko, daugeliui žmonių jie nėra mieli dėl išvaizdos.
„Taip pat jie nėra mėgstami dėl nejudrumo. O kur dar tas faktas, kad jie masiškai pasirodo temstant... Karkvabaliai labai mėgsta sutemus skraidyti apie šviesos šaltinius. Tuomet nukrenta, ropinėja, žmogus juos užmina. Na ir šiaip yra kenkėjas, o kas penkerius metus būna masiniai karkvabalių metai. Ypač tai pasimato pajūryje. Kažkada net ekskavatoriaus prireikė, kad juos nukastų ir išvežtų iš pajūrio, – laidos žiūrovams primena A. Kulbis. – Palikti šie vabalai gestų ir gandintų turistams poilsį prie jūros.“
Taip pat skaitykite
Nepaisant to, kad žmogui nepatinka, paukščiams grambuolys yra tikras skanėstas. Jeigu varnai karkvabalis yra tik lengvas užkandukas, tai štai varnėnui jis bus rimti priešpiečiai, tikina gamtininkas. „Paukščiai mėgsta juos lesti, o taip pat maitinti grambuoliais išperėtus palikuonis“, – sako A. Kulbis.
Grambuolių genčiai Lietuvoje priskiriamos tik dvi rūšys: miškinis grambuolys ir paprastasis grambuolys. Anot gamtininko, šias rūšis atskirti viena nuo kitos geba retas, mat abiejų atstovai yra labai panašūs.
„Tiesa, yra margasis grambuolys, kuris Lietuvoje ganėtinai retas, ne visur gyvena. Jį atskirti galima lengvai – jo sparnai tarsi marmuriniai, dėmėti. Šis vabalas dažniausiai aptinkamas pajūrio zonoje, žmogus neretai jį gali matyti ropinėjantį kopose, – dėsto gamtininkas. – Tai yra saugoma rūšis, tad šių vabalų reiktų neliesti ir kitaip neskriausti.“
Nors paprastieji grambuoliai sutinkami visoje Lietuvoje, tačiau daugiausiai jų – lengvo dirvožemio rajonuose. „Tai yra smėlynuose, priesmėliuose – tokiose vietose dažniausiai auga pušynai. Dėl to pajūris yra ideali vieta jiems. Taip pat miestuose šie vabalai nėra retenybė – dabar juos galima išvysti skveruose ir parkuose“, – dėmesį į savo gyvenamąją aplinką atkreipti ragina gamtininkas A. Kulbis.
Visas pokalbis su gamtininku A. Kulbiu apie šiuo metu aktyvius grambuolius – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
