Vos nužydi žibutės, pratilindžiuoja vėjalandės šilagėlės, šiluose, kirtavietėse, miško aikštelėse ir gaisravietėse pradeda lįsti rudos raukšlėtos bobausių kepuraitės. Neišlaiko lietuviai tokių mielų širdžiai vaizdų, čiumpa kašikus ir skuodžia miškan pavasario gėrybių rinkti. O jau paskui kaip pasiseks – arba laimingi ir sotūs ant lovos voliosis, arba galuosis tualetuose per visus galus visą turinį paleisdami, arba koma ir ata.
Visų pirma norėčiau, kad suprastumėt, jog man tikrai negaila, kad jūs bobausius krepšiais tempiat namo. Kol rinkti neuždrausta, rinkit. Rinkit su saiku, žinoma. Grybai ne dėl žmonių auga – jie ekosistemos dalis. Tačiau prieš rinkdami turėtumėt štai ką žinoti.
Mes turime tris bobausių rūšis – valgomąjį, didįjį ir rudeninį. Ir visos yra nuodingos (rudeninis nuodingiausias). Kartais mirtinai nuodingos. Tikrai nesuprantu, kodėl valgomasis bobausis taip pavadintas. Nuodingasis – labiau tiktų.
Tiesa pasakius, visiems gerai žinoma paprastoji musmirė yra mažiau pavojinga. Taip, jos nuodai stipresni, bet žmonės jų nerenka ir mirties atvejų pasitaiko labai retai. O štai nuo bobausių per pusšimtį metų pas Abraomą iškeliavo pusantro šimto grybautojų. Maždaug kas dešimtas apsinuodijęs iškeliauja į amžinus grybautojų plotus.
Bobausiai turi medžiagos (giromitrino), kurios pavadinimo jūs neatsiminsit, bet ir nereikia. Ji yra labai laki (būtent ją užuodžiat, traukdami į šnerves malonų bobausių aromatą), atspari aukštai temperatūrai ir tirpi vandenyje. Todėl, jei jau verdat – nekvėpuokit garais, gerai vėdinkit patalpas ir jokiu būdu nenaudokit niekur bobausių nuoviro. Taip pat antrą ir trečią kartą verdant pakeiskit vandenį, prieš tai gerai praplovę grybus. Skirtingi šaltiniai rekomenduoja virti nuo dviejų iki trijų kartų po 10-15 minučių. Ir tas nuodas nebūtinai visas pasišalina. Sako, jei džiovinsit 2-6 mėnesius, o po to dar apvirsit, tai faktiškai yra tikimybė, kad giromitrino neliks.
Šiaip tai po dviejų mėnesių jau bus normalių valgomų grybų, tai nežinau, kam čia kankintis. Jei norit greičiau nusibaigti, vartokit šviežius bobausius, mat viename grybe giromitrino yra iki 3000 kartų daugiau, nei rekomenduojama paros norma. Bobausiai ypač pavojingi vaikams. Tai susimildami, bent jau jų pagailėkit ir nešerkit.
Čia dar ne viskas. Giromitrinas organizme greit virsta į kitą medžiagą (monometilhidrazaną, jos pavadinimo ir aš neprisiminsiu). Ši medžiaga yra stipriai toksiška ir kancerogeninė. Ji naudojama raketų kure, tai realiai turit teorinę galimybę, kai jums paleis vidurius paskraidyti tualetuose. O jei gerai pirstelsit, tai ir pas viršuj gyvenantį kaimyną atsirasit.
Blogiausia, kad niekas nežino, kokia dozė sukels apsinuodijimą, gali būti, kad nieko nebus tam, kuris jų suris visą petelnę, o į ligoninę atsiguls tas, kuris paragaus tik kąsnelį.
Apsinuodijus pykina, viduriuojama (smarkiai), vemiama, skauda pilvuką, galvytę, viską. Kartais tai trunka kelias dienas. O kartais prasideda traukuliai, koma ir viskas. Mano asmeninė patirtis – kelias valandas patupėjau krūmuose ir pasivoliojau nuo pilvo dieglių. Išsisukau.
Dabar prieiname prie tos vietos – „bet aš valgau juos tūkstantį metų žalius, virtus, keptus ir gyvenu 112 metų, mano baba vartojo juos du šimtus metų ir nė karto nemirė, visi dzūkai turi jiems imunitetą“. Būtent nuo atskiro individo savybių priklauso, kaip jo organizmas draugaus su tais nuodais ir jų produktais.
Jautresnius nuodai veikia ir veikia stipriai, ypač pavojinga vaikams. Kiti gali nieko nepajusti. Bet net tiems, kurie nieko nepajunta, gali po truputį pareiti kepenys. Taigi jei vartosit pirmą kartą, pradėkit nuo kelių kąsnių ir stebėkit, kaip reaguoja organizmas. Reakcija gali pasireikšti po poros, o kartais po dvylikos valandų.
Taigi bobausių poveikis selektyvus (kalbu apie jau gerai apvirtus ir paruoštus bobausius, nes nuo žalių vemsit toliau, nei matysit), vieniems nieko, kitiems prastai. Todėl šis grybas yra itin klastingas.
Ar yra kokios maistinės vertės, be nuodo kvapo ir skonio? Vargiai. Taip, turiu pripažinti, jis skanus. Bet mes ir taip grybų (visų) nevirškinam, nes jie iš celiuliozės ir chitino (mums nevirškinamų medžiagų) ir didžiąją dalį pašalinam iš organizmo per tiesiąją žarną. Kiek ten mikroelementų ir vitaminų pasilieka, tiek pasilieka. Žodžiu, tikrai verčiau palaukti pirmų vasarinių grybų, nei rizikuoti sveikata ar gyvybe.
Kai kurios šalys yra uždraudusios rinkti ir pardavinėti bobausius. Suomijoj jie labai populiarūs, bet ten privaloma įspėti apie jų nuodingąsias savybes. Ir teisybės dėlei turiu pasakyti, kad skirtinguose regionuose bobausių toksiškumas skiriasi. Pavyzdžiui Amerikoje ir Europos aukštikalnėse jie mažiau nuodingi. O vat Rytų Europoje ir pas mus – labiau. Taip pat nuodingesni, jei auga drėgnesnėje dirvoje.
Dažnai žmonės apsinuodija prisirinkę jaunų bobausių, galvodami, kad tai briedžiukai. Briedžiukai išties yra labai skanūs ir valgomi. Tada bobausius blogai paruošia ir netrukus važiuoja pagulėt į ligoninę. Briedžiukų kepurėlė koniška ir korėta. Į juos labai panašus yra bohemiškas aukšliavarpis su išilgai raukšlėta kepurėle. Už šitą dar baudų gausit, nes yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Na štai, savo darbą padariau – įspėjau. O jau jūs elkitės, kaip išmanot. Mačiau Valkininkuose bus šį savaitgalį švenčiama bobausių šventė. Labai tikiuosi, kad organizatoriai įspės dalyvius, pateiks rekomendacijas, kaip vartoti bobausius ir, jei ką, prisiims atsakomybę už apsinuodijusius.
Gražaus ir ramaus savaitgalio ne tūlike ar ligoninėj.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat žiūrėkite laidą „Gamtininko užrašai“.
