Lietuvių genai išties yra unikalūs, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ tvirtina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos instituto mokslininkė, mokslų daktarė genetikė Alina Urnikytė. Mokslininkę labiausiai nustebino tai, kad lietuviai yra labiausiai „užsikonservavusi“ tauta visame Senajame žemyne.
Mūsų kalba unikali, liaudies dainos, unikalios sutartinės, turime ir unikalių patiekalų. Negana to, pasirodo, kad ir mūsų genofondas yra unikalus. VU mokslininkė Alina Urnikytė būtent ir užsiima tų išskirtinių lietuviškų genų tyrimu. Pasak jos, esame visų pirma yra unikalūs tuo, kad savo genome vis dar turime išsaugoje didžiausią Vakarų medžiotojų-rinkėjų genetinį palikimą.
„Mes esame tokia senovinė rūšis, – juokiasi Biomedicinos instituto mokslininkė. – Mes turėjome aštuonių tūkstančių metų senumo senovės žmonių DNR. Kalbu apie vėlyvąjį paleolitą. Tokie duomenys viešai prieinami kitiems mokslininkams, kad galima būtų jais naudotis. Mes juos paėmėme ir palyginome su mūsų lietuvių genu.“
Mokslininkė tvirtina, kad lietuviai yra labiausiai „užsikonservavę“ iš visų Europos tautų. Mes turime daugiausiai genų, kurie nepakito ir yra panašūs į buvusius prieš aštuonis tūkstančius metų, tikina A. Urnikytė.
„Visada vyksta migracija ir mes keičiamės, tačiau vienos populiacijos išsaugo unikalumą dėl mažesnio maišymosi su kitomis. Vienoms tautoms padeda ir geografinės sąlygos, dėl kurių tas maišymasis ar kitataučių atvykimas yra sudėtingas. Kitoms tautoms išsaugoti savo unikalumą padeda tam tikri kultūriniai ir tautiniai bruožai, dėl kurių žmonės tiesiog buvo sėslesni. Lietuviai yra taip pat viena tų sėslių tautų. Galbūt dėl to ir pavyko išsaugoti tą senovinį genofondą“, – dėsto VU Medicinos fakulteto mokslų daktarė.
O kas tuose lietuvio genuose įrašyta? Kokie mes esame? A. Urnikytė visų pirma pabrėžia, kad lietuviai turi genus, kurie atsakingi už šviesią odą, šviesius plaukus ir mėlynas akis. „Tas genas yra stipriai išreikštas iki šių dienų“, – tikina ji.
Maža to, pasirodo, lietuviai gali laisvai virškinti riebalus! „Kitas įdomus radinys yra tas, kad kitas genas, stipriai vyraujantis mūsų populiacijoje, yra atsakingas už riebalų virškinimą. Taigi, galime riebalus lengviau virškinti, nei kitų tautybių žmonės, – konstatuoja pašnekovė. – Mes tiesiog galime suvalgyti daugiau riebaus maisto ir mūsų organizmas su tuo susitvarkys, jį metabolizuos ir nesijausime blogai.“
Mokslininkė sako laktozės geno lietuvių genome neaptikusi. Dėl to, pasak jos, nesame visiškai tolerantiški pienui. „Pagal genų rezultatus lietuviai geriau virškina riebalus, nei pieną“, – trumpai reziumuoja A. Urnikytė.
Taip pat lietuviai yra apsaugoti nuo kai kurių virusų. Mokslininkė sako negalinti konkrečiai įvardini, nuo kokių virusų, tačiau didelė tikimybė, kad turime gan stiprų ir patikimą imunitetą nuo sezoninių infekcinių ligų.
„Dar vienas įdomesnis genas susijęs su uoslės receptoriais. Ką jis konkrečiai atlieka, dėl kokios priežasties – kol kas sunku pasakyti. Galbūt tai susiję su išlikimu iš medžiotojų-rankiotojų, kai uoslė medžiojant buvo svarbi, – svarsto lietuvių genomą tyrinėjanti mokslininkė. – Greičiausiai iš senovės lietuvių paveldėjome stipresnę uoslę.“
DNR, pasak pašnekovės, Lietuvos mokslininkai išskiria ne iš seilių ar plaukų, o iš veninio kraujo ląstelių. Tačiau DNR galima išskirti ir iš odos fibroblastų, plaukų, seilių ar ašarų.
„Praktiškai DNR galima paimti iš bet kurios žmogaus kūno dalies. Jei specialiu prietaisu pažiūrėtume, tai pamatytume, kad gyvename tarsi aplinkui būtų DNR sriuba. Mūsų aplinkoje yra daug DNR“, – aiškina mokslininkė.
Jei anksčiau žmogaus genai prisitaikydavo prie aplinkos, tai dabar mes aplinką pritaikome prie savo genų, sako A. Urnikytė. Pasak jos, šiuolaikinis žmogus jį supančią aplinką linkęs padaryti patogią taip, kaip jam reikia.
„Ateities kartos matys, kad tokiu poelgiu mes šiek tiek sulėtiname tam tikrus evoliucinius procesus genomo lygmenyje, nes tiesiog viską pritaikome, kad gyventi būti kuo paprasčiau ir nereiktų patiems taikytis“, – sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos instituto mokslininkė.
Genetikę, kaip ir su ja dirbusius kolegas iš Ispanijos labiausiai nustebino tai, kad lietuvių genomas parodė mūsų tautos gan stiprią izoliaciją.
„O tai labai stebina, nes, pavyzdžiui, gali suprasti baskų ar sardų genomo izoliuotumą, mat pirmieji gyvena kalnuose, o antrieji saloje, tačiau kodėl lietuviai tokie izoliuoti? Tai dėl to esame tikrai labai unikali populiacija ir kaip tauta esame labai vertinga ir įdomus objektas tolimesniems tyrimams“, – neabejoja mokslų daktarė A. Urnikytė.
Visas įdomus pokalbis apie unikalų lietuvių genomą – LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
