Žurnalistė, laidų vedėja Guoda Pečiulytė sako, kad Kūčios jai – gražiausia šventė. Tiesa, šypsosi, kad tradiciniams patiekalams silpnybės nejaučia, mat nėra žuvies mėgėja. Todėl kasmet per šventes ji ruošia ypatingą mišrainę iš vos 4 ingredientų. Sako, pagaminti itin paprasta, o valgo visi – net ir makedonas sesers vyras, kuriam patinka tikrai ne visi lietuviškos virtuvės patiekalai.
Kūčios, Kalėdos – laikas, kai šventinis stalas suburia šeimos narius. Prie jo kalbama malda, prisimenamos tradicijos, ragaujami nostalgiški, o gal išbandomi dar neragauti patiekalai. Portalas LRT.lt tęsia publikacijų ciklą „Kalėdiniai gardėsiai“ ir kviečia sužinoti, be kokių patiekalų savo žiemos švenčių stalo neįsivaizduoja žinomi žmonės.
Kūčių diena ir vakaras G. Pečiulytei – magiškas laikas. „Pamenu, vaikystėje Kūčios man buvo tikrai stebuklingos, visa diena ir vakaras turėjo ypatingą aurą. Žinoma, suaugus viskas šiek tiek pasikeitė, atsirado kitokių rūpesčių, atsakomybių. Vis dėlto Kūčios man, ko gero, jautresnis, įsimintinesnis laikas nei Kalėdos“, – portalui LRT.lt pasakoja G. Pečiulytė.
Laidų vedėja sako, kad šventinės magijos šiai dienai suteikia ir jos šeimoje prigijusi tradicija naktį po egle palikti dovanas. „Kartais net ir su žadintuvu keliamės, kad tik nepramigtume ir surinktume bei po egle padėtume visas dovanas, – kad Kalėdų senelis kokiam kambariuke nieko nepamirštų“, – šypsosi pašnekovė.
Ji prisimena ir vieninteles Kūčias, minėtas ne Lietuvoje, o svetur. Tuo metu G. Pečiulytė pagal mainų programą studijavo Belgijoje.
„Su gera bičiule, dabar puikiai žinoma žurnaliste Rasa, prieš pat Kūčias nuvykome pas kitą puikiai žinomą žurnalistę Robertą į Ispaniją. Ryte pas ją radome krūvą mamos atsiųstų gėrybių iš Lietuvos. Mes buvome taip jų pasiilgusios, kad radusios skilandį, suvalgėme jį pusryčiams. O tada draugėms sakau: „Betgi šiandien – Kūčios.“
Taigi tai buvo įspūdingos Kūčios su skilandžiais Pietų Ispanijoje, o vakare visos trys pasigaminome tradicinę vakarienę“, – prisiminimais dalijasi G. Pečiulytė.
Jos šeimoje laikomasi Kūčių tradicijų – tądien nevalgoma mėsos, prie vakarienės stalo laužomas kalėdaitis, po staltiese šiugžda sukišti šiaudai.
„Tiesa, mūsų Kūčių vakarienė būna be burtų. Įdomu tai, kad nuvykusi pas savo vyro tėvus į Žemaitiją pamačiau, kaip Lietuvoje skiriasi Kūčių tradicijos. Pavyzdžiui, Žemaitijoje per Kūčias valgomi barščiai su auselėmis. Ten, iš kur kilę mano tėvai, tokios tradicijos niekada nebuvo“, – dalijasi G. Pečiulytė.
Ji prisipažįsta – nors Kūčios jai labai graži šventė, tradiciniai valgiai ypatingo žavesio nekelia. „Su manimi kiek sudėtinga, mat beveik nevalgau žuvies. Jos tiesiog nemėgstu ir, pavyzdžiui, silkė man nėra draugė, – juokiasi G. Pečiulytė. – Todėl kartais garnyrą, su kuriuo gaminama silkė, tiems, kas nevalgo žuvies, patiekiame atskirai.“
G. Pečiulytės vaikystėje Kūčių stalo vaišėmis rūpindavosi mama, tėtis, močiutė. Dabar šeimininkų ir šeimininkių daugiau, tad į patiekalų ruošimą įsitraukia visi.
„Ant stalo dažniausiai būna daugiau nei 12 patiekalų. Šiemet mama įspėjo ruoštis protingai, kad nereikėtų paskui savaitę visko valgyti ar juo labiau išmesti, bet įprastai kažkas vis tiek netikėtai kažko atsiveža ir stalas būna išties gausus“, – pasakoja ji.
G. Pečiulytė dažniausiai rūpinasi ne Kūčių, o Kalėdų patiekalais. Kasmet kepa ir tortą. „Pamenu, abu kartus besilaukdama per Kalėdas buvau su didžiausiais pilvais. Nepaisant to, abu kartus kepiau savo tradicinį „Napoleoną“ pagal senovinį receptą. Jį iškepti – gana ilgas, fiziškai nelengvas procesas.
Pernai tortą kepiau puškuodama, su pailsėjimais, tad manau, kad šiais metais tikrai neturėsiu pasiteisinimo jo nekepti“, – šypsosi G. Pečiulytė, tortą kepanti dar prieš Kūčias, mat kelias dienas pastovėjęs „Napoleonas“ būna tik gardesnis.
Na, o per Kūčias ji ruošia vieną, kaip pati sako, labai paprastą, bet gardžią mišrainę. „Ją būtų galima gaminti kasdien, bet man tai – visiškai Kūčių, Kalėdų valgis. Yra tam tikra kalėdinė plokštelė, kurios klausau tik Kūčių ir Kalėdų dieną. Lygiai taip pat ir šis patiekalas – jį valgau tik per žiemos šventes.
Beje, ši mišrainė labai patinka ir mano sesės vyrui. Jis – užsienietis, makedonas, tad jam tinka tikrai ne visi tradiciniai lietuviški patiekalai. O šį patiekalą labai mėgsta – netrukdo net pievagrybiai, nors nėra didelis grybų mėgėjas“, – pasakoja G. Pečiulytė.
Tiesa, jei per Kūčias nevalgote majonezo, mišrainę galite skanauti per Kalėdas. „Kai kas gali baisėtis, kad šis receptas – su majonezu. Bet aš jo neatsisakau, kitaip per Kūčias nieko negalėčiau valgyti, tik kūčiukus ir kisielių“, – šypteli laidų vedėja.
Ji priduria, kad šią mišrainę jos šeimoje nori gaminti visi, mat ją paruošti itin lengva – nereikia daug pjaustyti, tarkuoti, o ir valgo ją visi.
G. Pečiulytės kalėdinei mišrainei reikės:
– marinuotų pievagrybių,
– balto svogūno,
– konservuotų žirnelių,
– majonezo,
– juodos duonos.
Gaminimas:
1. Smulkiai supjaustykite marinuotus pievagrybius, svogūną. Suberkite į dubenį.
2. Į tą patį dubenį suberkite konservuotus žirnelius.
3. Viską išmaišykite su majonezu. Nereikia nei druskos, nei pipirų – tiek pievagrybiai, tiek svogūnas mišrainei suteikia reikiamos rūgštelės, sako G. Pečiulytė.
4. Valgykite su juoda duona.
Skanaus!
Daugiau kalėdinių žinomų žmonių gardėsių receptų rasite čia.
