Nuo seno buvo kartojama, kad šokoladas nenaudingas, netgi žalingas. Vėliau imta kalbėti apie juodojo šokolado naudą sveikatai, ypač – širdžiai. Anot mokslininkų, per dieną suvalgant iki 100 g šokolado, sumažėja širdies ligų ir insulto rizika, rašo BBC. Visgi galvoti, kad juodasis šokoladas – stebuklingas vaistas nuo visų ligų, nereikėtų.
Dabar daugiausia šokolado suvartoja Šveicarija, o šio saldumyno istorija prasideda dar senovės majų laikais. Tiesa, tada šokoladas buvo geriamas. Šokolado gėrimas buvo įvairiausių tradicinių ritualų, švenčių ar sandorių užbaigimo dalis. Šokoladas užėmė svarbią vietą majų kultūroje. Jų gamintas šokoladas buvo tirštas, dažnai derinamas su aitriosiomis paprikomis, medumi.
Senovės actekai šokoladu žavėjosi dar labiau. Jie tikėjo, kad kakavos pupeles jiems atnešė dievai. Jie, kaip ir majai, dažnai mėgavosi įvairiausiais iš šokolado pagamintais gėrimais, tačiau tai galėjo aukštesnės klasės atstovai.
Vėliau kurį laiką apie šokoladą buvo kalbama kaip apie sveikatai žalingą saldumyną, kol galiausiai mokslininkų atlikti tyrimai nustatė, kad juodasis šokoladas, priešingai, gali būti netgi naudingas sveikatai.
Vos tik buvo pradėta garsiau kalbėti apie juodojo šokolado naudą, imta kalbėti apie teigiamą jo įtaką širdies sveikatai. Paprastai 50–90 procentų juodojo šokolado sudaro kakava – iš kakavmedžių pupelių gaminami kakavos milteliai, kuriuose gausu bioflavonoidų.
Pastarieji yra biologiškai aktyvios medžiagos, kurios, vartojamos su maistu, atlieka įvairių sveikatai naudingų funkcijų. „Tai nepakeičiamas maisto komponentas, pasižymintis antioksidacinėmis, uždegimą mažinančiomis, antikancerogeninėmis ir antimutacinėmis savybėmis, taip pat reguliuojantis svarbiausias ląstelės fermentines funkcijas“, – portalui LRT.lt anksčiau yra sakiusi gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.
Anot jos, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad kakavoje esantys flavonoidai didina azoto oksido gamybą kraujagyslių endotelyje, t. y. vidiniame kraujagyslių sienelių sluoksnyje. Tai pagerina endotelio funkcijas ir gali sumažinti kraujospūdį, aiškina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
„Endotelis yra labai svarbus ir aktyvus audinys, reguliuojantis kraujo tėkmę, krešumą ir uždegiminių ląstelių adheziją (prisitvirtinimą – LRT.lt) prie kraujagyslių sienelių. Endotelio disfunkcija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Tyrimais nustatyta, kad vartojant flavonoidų gausų juodąjį šokoladą endotelio funkcija pagerėja. Kakavos flavonoidai taip pat gali padidinti jautrumą insulinui, taip sumažindami diabeto riziką“, – dėstė gydytoja dietologė.
Tiesa, BBC kalbinta Harvardo medicinos mokyklos profesorė JoAnn Manson pastebi, kad nors juodojo šokolado nauda širdžiai analizuota daugelyje stebėjimo tyrimų, jie gali būti šališki, nes žmonės, kurie dažniau valgo šokoladą, mažiau nerimauja dėl savo svorio. Anot profesorės, jie apskritai gali būti sveikesni.
Viename tyrime mokslininkai išanalizavo 20 tūkst. žmonių mitybą ir sveikatą bei nustatė, kad per dieną suvalgant iki 100 g šokolado, įskaitant pienišką šokoladą, sumažėja širdies ligų ir insulto rizika. Jie atsižvelgė į kai kuriuos kitus veiksnius, galinčius turėti tam poveikio, įskaitant rūkymą ir fizinį krūvį, tačiau teigė, kad gali būti kitų, su šokoladu nesusijusių, jų išvadų paaiškinimų.
O tada buvo atliktas didelis klinikinis tyrimas, kurį vykdę mokslininkai atsižvelgė į kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, mitybą ir gyvenimo būdą. Jis buvo grįstas hipoteze, kad galima kakavos nauda sveikatai gali būti susijusi su dideliu flavonoidų – augalinių junginių, taip pat randamų uogose ir arbatoje, – kiekiu šiame produkte, rašo BBC.
Kakavos papildų ir multivitaminų vartojimo rezultatų tyrime, kuriame dalyvavo 21 tūkst. žmonių, nustatyta, kad kasdien vartojant 400–500 mg kakavos flavanolio papildų, sumažėja kraujospūdis ir organizme vykstantys uždegimai, todėl gali sumažėti rizika mirti nuo širdies ligų.
Visgi kaip BBC teigia Redingo universiteto mitybos ir maisto mokslų profesorius Gunteris Kuhnle, šiuo metu nėra vieningo sutarimo dėl kakavoje esančių flavanolių kiekio, kuris leistų pajusti apčiuopiamą naudą sveikatai.
Nors Europos maisto standartų tarnyba (EFSA) teigia, kad rekomenduojama suvartoti maždaug 200 mg kakavos flavonoidų arba 10 g juodojo šokolado per dieną, naujesni duomenys rodo, kad siekiant bent kiek ryškesnio poveikio sveikatai, reikėtų suvartoti apie 500 mg flavonoidų per dieną. Tai daugiau ar mažiau atitinka vieną mažą 30 g šokolado plytelę.
Juodajame šokolade taip pat yra kitų medžiagų, apie kurias mažai težinome. Kaip ir kava, jis yra vienas iš nedaugelio augalinės molekulės teobromino šaltinių.
Teobrominas yra psichoaktyvi medžiaga, priklausanti tai pačiai šeimai, kaip ir kofeinas, tačiau, kaip sako Vakarų Anglijos universiteto taikomosios psichologijos profesorius Chrisas Alfordas, galinti suteikti „nuosaikesnį poveikį“ nei kofeinas. Ir kuo tamsesnis šokoladas, tuo stipresnis poveikis.
„Jei valgote daug juodojo šokolado, tikrai pajusite jo poveikį, nors teobromino poveikis yra švelnesnis nei kofeino, – BBC sako jis.
Bėda ta, kad kuo daugiau šokolade kakavos flavonoidų, tuo jis kartesnis, o kuo šokoladas kartesnis, tuo jis mažiau patrauklus pirkėjui. Viską dar labiau apsunkina tai, kad papildžius šokoladą riebalais ir cukrumi (tuo, kas šokoladui suteikia geresnį skonį), organizmas lengviau įsisavina jame esančius flavonoidus, rašo BBC.
Visgi flavonoidai nėra visagaliai, sakė LRT.lt kalbinta gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė. „Nors juodajame šokolade yra bioflavonoidų, nereikėtų ignoruoti ir jame esančių sočiųjų riebalų bei cukraus. Perteklinis jų vartojimas yra vienas didžiausių maitinimosi iššūkių, būtent dėl cukraus ir sočiųjų riebalų pertekliaus didėja ir dažnėja rizika nutukti.
Todėl sakyčiau, kad rekomenduoti vartoti šokoladą norint sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką nėra protinga. Juodojo šokolado vartojimas būtų naudingas tik tuo atveju, jeigu šokoladas būtų valgomas vietoj kitų daug riebalų ir cukraus turinčių produktų. Pavyzdžiui, juodojo šokolado gabalėlis vietoj spurgos“, – kalbėjo gydytoja dietologė.
