Kasmet tūkstančiai porų savo santykius įtvirtina santuoka, kurią Lietuvoje dažniausiai vainikuoja ceremonija bažnyčioje arba civilinės metrikacijos skyriuje. Tačiau vis tvirtesnę poziciją užima ir nereliginė, kai kuriose užsienio šalyse itin populiari alternatyva – humanistinės vestuvių ceremonijos, rašoma organizatoriaus „Taip“ kitaip“ pranešime žiniasklaidai.
Šiemet humanistines ceremonijas pasirinko beveik 400 porų – tai didžiausias skaičius per šešerius veiklos metus. Humanistinė vestuvių ceremonija – personalizuota, nereliginė, šablono neturinti vestuvių ceremonija, kurios struktūra ir tekstas pritaikomi asmeniškai kiekvienai porai.
Dažniausiai į tokią ceremoniją įtraukiami skaitiniai ar eilėraščiai, prasmingi simboliniai ritualai, pasakojama poros meilės istorija, atskleidžiamos jų vertybės, pomėgiai, tikslai. Pora duoda priesaikas ar pasižadėjimus vienas kitam, apsikeičia žiedais, o tokią ceremoniją veda specialiai apmokyti ceremonmeisteriai.
„Žmonės ieško prasmingų būdų paminėti svarbiausius gyvenimo momentus ir tai daro ne iš inercijos, o apmąstę, sąmoningai, ieškodami alternatyvių būdų, kaip susikurti juos atspindinčią ceremoniją. Tad poros kasmet vis drąsiau renkasi jų požiūrį ir vertybes atitinkančias ceremonijas.
Ryškėja ir mikrovestuvių tendencija, kai visa šventė telpa į kelias valandas, o ceremonija tampa pagrindine šventės ašimi, todėl žmonėms svarbu, kad ji atspindėtų juos, būtų prasminga ir asmeniška“, – sako „Taip“ kitaip“ veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė.
Humanistinė vestuvių ceremonija ir jas vedantys ceremonmeisteriai – itin lankstūs, todėl suteikia porai galimybę realizuoti visas savo svajones ir susituokti taip, kaip iš tikrųjų norisi. Tarp labiausiai netikėtų šiemet susituokusių porų sumanymų – ceremonija, kuri prasidėjo 21 val. – leidžiantis saulei, jaunieji, į ceremonijos vietą atskridę malūnsparniu, kiti – atsiyrę valtele.
Beje, vienai porai negalioja ir tradicinis posakis „sumainė aukso žiedus“, mat jaunieji santuokos simbolius ant pirštų išsitatuiravo. Šią vasarą pirmą kartą ceremonija kurta ir vesta LGBT porai – artimųjų apsuptyje vienas kitam pasižadėjo du jaunikiai. O kai kurios poros turi itin išskirtinių poreikių.
„Neturime teisingo atsakymo, kas yra santuoka ir kokia turėtų būti ceremonija, o tai atneša ir kūrybinių iššūkių. Pavyzdžiui, į mus kreipėsi pora, kuriai pagrindinė vestuvių ceremonijos prasmė buvo pažadas vienas kitam. Jie nenorėjo nei svečių, nei ceremonmeisterio, tad teko pasukti galvą.
Mums pavyko visą ceremonijos patirtį ir atributus supakuoti į dėžutę, o ją savo pasirinktoje vietoje atidariusi pora ir keitėsi žiedais, ir prisiekė vienas kitam, ir prisiminė svarbiausius bendros istorijos momentus, tačiau visa tai darė tik dviese.
Humanizmas tuo ir žavus, kad nėra vieno teisingo atsakymo, kaip viskas turėtų būti, o kiekvienas turi laisvę pats sugalvoti, kas jam yra prasminga“, – teigia humanistines vestuvių ceremonijas kuriančios ir vedančios VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja ir kūrybos vadovė Gerda Surgautaitė.
Humanistinės vestuvių ceremonijos šiemet vyko visoje Lietuvoje – nuo Nidos iki Vilniaus ir nuo Alytaus iki Šiaulių – sodybose, terasose, parkuose, restoranuose, net laiveliuose plaukiant Kuršių mariomis ar Nerimi.
Daugiausia ceremonijų scenarijų rašyta ir vesta lietuvių kalba, tačiau net 60 ceremonijų vyko angliškai, o kelios – ir kitomis kalbomis: vokiečių, prancūzų, rusų bei italų. Nepamirštos ir senosios lietuvių tarmės – dvi poros savo meilės istoriją pageidavo išgirsti ir vienas kitam prisiekti aukštaitiškai ir žemaitiškai.
