Manote, kad darbe jumis naudojasi? O gal žinote, kad susiduriate su manipuliacija, tačiau nežinote, kaip tam užkirsti kelią? Psichologė Miglė Motiejūnė laidoje „Labas rytas, Lietuva“ duoda patarimų, kaip elgtis su manipuliuoti siekiančiais asmenimis darbovietėje.
Psichologė Miglė Motiejūnė pasakoja, kad manipuliaciją darbe įprastai išduoda staigūs ir netikėti pasikeitimai.
„Galbūt buvome susitarę būti supratingais ir vienas kito išklausyti, bet staiga pastebime, kad esame paprašomi perimti kito žmogaus darbą ir taip žingsnis po žingsnio perimame jo užduotis. Neretai statusas leidžia manipuliuoti“, – teigia M. Motiejūnė, tačiau pabrėžia, kad ne tik pareigos, bet ir kiti žmogaus gyvenimo įvykiai gali paskatinti jį imtis manipuliacijos.

„Linkusieji manipuliuoti paprasta būna anksčiau patyrę tam tikras traumas, kurios išmokė, kad į pasaulį reikia kabintis dantimis, nagais, reikalauti to, ko tau reikia, nepriklausomai nuo to, ar kitiems skaudės, ar jiems pakenksi“, – tikina ji.
Kada žmogus prašo pagalbos ištikus bėdai, o kada užsiima manipuliacija, gali išduoti vienas požymis, pažymi psichologė.
„Žmogus, kuris manipuliuoja, ką nors žada – duos tai, ko tau labiausiai reikia, arba užsimena, jog kažką atims. Pavyzdžiui, sako, kad už kruopštumą įmonė atsidėkos, pakels atlyginimą. Arba priešingai – jeigu darbuotojas negali perimti svarbaus darbo – galbūt jo nuostatos neva netinka įmonei. Taigi visada egzistuoja grasinimo arba dovanojimo elementas.

Kita vertus, mes patys išmokome žmones mumis manipuliuoti. Jeigu mes atsiprašome už tai, ko nepadarėme, keičiame savo planus, stengiamės išvengti konfliktų – labai lengva žmogui tik riktelėti ant mūsų ir mes paklusime“, – sako psichologė M. Motiejūnė.
Specialistė pažymi, kad įmonės įprastai yra linkusios toleruoti manipuliaciją taikančius žmones, nes jie pasiekia gerų rezultatų, priverčia visus dirbti. Tačiau žmogus turėtų išmokti pastatyti save į tokią poziciją, kad kiti nedrįstų manipuliuoti.
„Žmogus gali valdyti savo laiką, nes manipuliuojantis asmuo bando tai atimti, teigdamas, kad sprendimo reikia dabar. Mes visada galime pranešti, kad atsakysime po 30 minučių, po dienos ar savaitės. Juk staigaus sprendimo reikalauja tik mirties ir gyvybės klausimai, o visi kiti gali palaukti ir būti persvarstyti“, – aiškina pašnekovė.

Tiesa, manipuliacijos darbe galima sumaišyti ir su mobingu, nors manipuliavimas yra vienas iš mobingo elementų. Prireiks ne tik drąsos, bet ir kantrybės siekiant, kad išsikovoti savo pozicijas.
„Pirmiausia reikia atgauti savo laiką ir brėžti ribas. Sakyti, kad apgailestauju, bet to aš nedarysiu.

Aišku, yra situacijų, kai neįmanoma pakeisti susidariusios atmosferos darbovietėje ir gali tekti keisti darbą. Kita vertus, svarbu savęs nespausti. Kartais galima susitarti su savimi – nusileidimas manipuliuojančiam žmogui bus mano strategija iki tol, kol rasiu naują darbą. Taip mes savęs nespaudžiame ir turime laiko palikti aplinką, kuri yra nemaloni ir mums pavojinga“, – tikina M. Motiejūnė.
O dvejojantiems, ar darbe susiduria su manipuliacijomis, psichologė turi patarimų.
„Svarbu išsiaiškinti ar tai yra įmonės kultūra. Reikia pasikalbėti su kolegomis ir išsiaiškinti, ar kiti tai patiria. Kita vertus, jei esi vadovas ir matai, kad kolegos taip elgiasi – reikia kažką daryti. Labai prasminga susirinkti faktus, kas yra tas žmogus, kuris manipuliuoja, nes įprastai žmonės, kurie naudoja šantažą, moka taip apsukti situaciją, kad nepastebi, kuris yra auka, o kuris kaltininkas“, – tikina psichologė M. Motiejūnė.
Plačiau – spalio 21 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.








