Elžbieta II pasižymėjo savitvarda ir santūrumu, todėl viešumoje jos įvaizdis ganėtinai skyrėsi nuo to, kokia ji buvo privačiame gyvenime. Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sako karališkosios šeimos biografo knygą į lietuvių kalbą išvertusi Asta Tobulevičienė.
„Savitvardą ji išsiugdė nuo pat vaikystės, santūrumas jai įgimtas, o vėliau ji buvo pliekiama žiniasklaidos, ypač tada, kai žuvo princesė Diana“, – pasakojo pašnekovė pridurdama, kad po princesės žūties karalienė buvo apkaltina abejingumu.
A. Tobulevičienė sako, kad Elžbietai II buvo įskiepyta meilė monarchijai, Tautų Sandraugai, o pareiga jai buvo aukščiau visko – būdama 21 metų ji davė pažadą tarnauti monarchijai ir tautai. Šio pažado, pabrėžia vertėja, velionė karalienė nesulaužė visą gyvenimą.
A. Tobulevičienė prisimena, kad jai buvo įdomūs Elžbietos II santykiai su jos seneliu – karaliumi Jurgiu V.
„Labai šilti santykiai – (Elžbieta II – LRT.lt) buvo vienintelė, mylimiausia anūkė iš visų“, – akcentuoja biografijos vertėja.
Vertėja prisimena, kad karalienės biografijos skaitymas ir vertimas privertė ją kitaip pažvelgti į kai kuriuos monarchės gyvenimo etapus.
„Aš buvau susidariusi nuomonę iš žiniasklaidos (...), kad ji (Elžbieta II – LRT.lt) kalta dėl princesės Dianos situacijos šeimoje, kad ji buvo nemylima, spaudžiama. Bet šioje knygoje atsiskleidžia priešingi dalykai – karalienė Elžbieta buvo vienintelis karališkosios šeimos asmuo, prijautęs princesei Dianai“, – pabrėžia pašnekovė
Pasak biografijos autoriaus, karalienei tiesiog pritrūko kompetencijos padėti princesei.
Vertėja tikina, jog knygoje atsiskleidžia ir Elžbietos II ryšys su religija – ji buvusi labai religinga.
„Kai jau sulaukė senyvo amžiaus, pasigirdo svarstymų, kad galbūt jai jau reikėtų trauktis, užleisti vietą savo pirmagimiui sūnui, bet ji yra sakiusi, kad pažadą tarnauti davė Dievo akivaizdoje ir kad jo laikysis iki pat mirties“, – dėsto A. Tobulevičienė.
Visą pokalbį galite stebėti ir vaizdo įraše.
