Žinome, kad besaikis alkoholio vartojimas kenkia mūsų sveikatai, tačiau neretai išgirstame „saikingo vartojimo“ sąvoką, kurios mokslas nepatvirtino, rašo „Deutsche Welle“. Taigi, ar turi kuo save pateisinti mėgstantieji išgerti vos vieną taurę vyno prie pietų stalo, jei tyrimai rodo, kad net saikingas ir nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis gali padaryti neigiamą įtaką smegenims?
Ištyrę daugiau nei 36 tūkst. vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, įtrauktų į Jungtinės Karalystės Biobanką, smegenų skenavimą, mokslininkai nustatė, kad 50-mečių, kurie pastaruosius metus per dieną vidutiniškai išgerdavo po 175 mililitrų vyno taurę arba pusės litro skardinę alaus, smegenys atrodė 1,5 metų vyresnės nei tų, kurie išgerdavo perpus mažiau arba visai negerdavo.
Anot „Deutsche Welle“, tyrėjai pastebėjo, kad smegenų senėjimas didėjo priklausomai nuo alkoholio vartojimo.
Šis tyrimas yra vienas didžiausių iki šiol atliktų tyrimų apie saikingo alkoholio vartojimo poveikį smegenų sveikatai. Tyrėjai apibrėžė, kad saikingas alkoholio vartojimas yra iki 14 gėrimų per savaitę, o lengvas – daugiau nei vienas gėrimas per savaitę, bet mažiau nei septyni. Vis tik ir po šio tyrimo lieka daug klausimų.
Smegenų tyrimas
Nors smegenų tyrimo rezultatai iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau įsigilinus paaiškėja, kiek daug dar nežinome.
Patricija Molina, vadovaujanti Luizianos valstijos universiteto Alkoholio ir narkomanijos kompetencijos centrui, sakė, kad vis dar neaišku, kokį poveikį žmogaus pažinimui ir elgesiui turi smegenų susitraukimas, dėl kurio atsirado senėjimo požymių.
Pasak jos, keletas įrodymų rodo ryšį tarp smegenų tūrio sumažėjimo ir pažinimo sutrikimų. Tiesa, Molina pridūrė, kad dėl tyrimo plano taip pat sunku atsakyti į kai kuriuos klausimus. Pavyzdžiui, kaip šį smegenų tūrio mažėjimą palyginti su tuo, kurį sukelia kita veikla ir ligos, dėl kurių taip pat mažėja smegenų tūris, pavyzdžiui, nepakankamas fizinis pasirengimas arba Huntingtono liga.
„Metaanalizė būtų artimiausias būdas rasti atsakymą“, – įsitikinusi Molina. Kitaip tariant, kas nors turėtų išnagrinėti visą literatūrą ir išanalizuoti rezultatus taip, kad būtų galima palyginti minėtus dalykus.
Priežastis, dėl kurios sunku tai padaryti, pasak Molinos, yra ta, kad skirtingos veiklos ar ligos skirtingose vietose sukelia skirtingą susitraukimą. Pavyzdžiui, visą dieną ilsintis ir valgant tik perdirbtą maistą, smegenys gali susitraukti kitoje smegenų srityje, nei sergant Huntingtono liga, rašoma „Deutsche Welle“ publikacijoje.
Tada iškyla vištos ir kiaušinio dilema. Ar gali būti, kad žmonių, linkusių reguliariai vartoti alkoholį, smegenys apskritai yra mažesnės nei tų, kurie nusprendžia susilaikyti?
„Tai labai tikėtina, – sakė Molina, – bet vienintelis būdas atsakyti į šį klausimą – surinkti ankstyvojo amžiaus smegenų vaizdus.“
Molina atkreipė dėmesį, kad mokslininkai šį klausimą bando spręsti atlikdami paauglių smegenų kognityvinės raidos tyrimą. Šiame tyrime stebimi smegenų apimties pokyčiai laikui bėgant, kartu renkant duomenis apie alkoholio ir narkotikų vartojimą.
Neprarasti budrumo
Neretai atsiranda vienas kitas tyrimas, kurio išvados kalba apie sakingo alkoholio vartojimo ar būtent raudono vyno naudą sveikatai. Vis tik raginama kritiškai vertinti tokią informaciją.
Dar 2018 m. „New York Times“ tyrime nustatyta, kad mokslininkai, dalyvavę plataus masto 10 metų trukusiame tyrime, kuriuo siekta nustatyti saikingo alkoholio vartojimo poveikį sveikatai, buvo smarkiai lobizuojami alkoholio pramonės, atkreipia dėmesį „Deutsche Welle“.
Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) tyrimui finansuoti panaudota 100 mln. dolerių, kuriuos daugiausia prašė skirti didžiausi alkoholio pramonės dalyviai, tarp jų – „Anheuser-Busch InBev“. Pagrindinis tyrimo autorius, Harvardo medicinos profesorius, elektroniniuose laiškuose ir konferenciniuose pokalbiuose užtikrino alkoholio įmonių vadovus, kad tyrimo rezultatai bus jiems palankūs.
Kai NIH tyrėjai sužinojo apie abejotiną praktiką, tyrimas buvo sustabdytas. Nors galiausiai niekas nebuvo paskelbta, ši situacija primena, kad reikia saugotis rezultatų, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri.
Galiausiai, Derricko Williamso publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad galbūt viena ar kita taurė nei pagerins, nei pablogins žmogaus savijautą, tačiau problema, kad ta viena taurė ilgainiui virsta antra ir trečia.
