Užėjus į bet kurią specializuotą sūrio parduotuvę, dažnai galima išvysti nuo prekystalio iki durų nusidriekusias eiles. Ne veltui sakoma, kad tai yra atskiras maisto pasaulis. Labai norint, iš sūrio galima sudaryti visos dienos meniu – tai ir puikus užkandis, ir produktas, skirtas pagrindiniam patiekalui gardinti. Prancūzai sūrį traktuoja kaip puikiausią desertą, o Lietuvoje sūrį dažniau renkamasi kaip užkandį.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Vartotojų kontrolė“ kalbinti ekspertai sutaria – sūrių vartojimo įpročiai Lietuvoje keičiasi labai lėtai, tačiau gurmaniškas skonis populiarėja. „Pavyzdžiui, ožkos sūris prie kavos – labai geras derinys. Tinkamai parinkus, padeda atskleisti neįprastas skonio savybes“, – pataria „Pieno namų“ įkūrėja Ilona Bukaltienė.
Tačiau retas linkęs drąsiau paeksperimentuoti gamindamas namuose. „O sūrį galima naudoti praktiškai visiems patiekalams: šaltiems užkandžiams, salotoms, sriuboms labai tinka, ruošiant karštus patiekalus, desertus“, – sako sūrio gaminių krautuvėlės vadovė Edita Skripkaitė.
Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai sūrio rūšių, o kai kurie savo tikrąjį skonį atskleis, jei bus valgomi karšti. Sūrių parduotuvės savininkė Julija Aniliovienė atskleidžia, kokie sūriai tam tinkamiausi.
„Iš minkštųjų sūrių favoritai yra brì ir kamamberas. Jį labai skanu kepti. Dabar vasara, grilio sezonas, tai jis labai populiarus. Labai skanu įvynioti į šoninę ir užkepti su daržovėmis. Jis išsilydo, ir su kokiais nors duoniukais labai skanu valgyti“, – sako J. Aniliovienė.
Dažnai šmaikštaujama, kad sūrių parduotuvėje pirkėjas daug klausinėja apie įvairius sūrius, bet galiausiai nusiperka šimtą kartų ragautą tradicinį fermentinį sūrį. Tačiau išprusimas sūrių pasaulyje dabar yra didelis ir stebinantis. Sūresnis ir aštresnio skonio mėlynojo pelėsio sūris – puikus desertų ir net ledų komponentas. Taip pat populiarėja sūrį derinti prie kavos arba gabalėlį net ištirpinti kavos puodelyje.
„Tinkamai parinkta kava ir sūris atskleidžia naujų spalvų. Turime sūrį, kuris, įdėtas į kavą, suteikia gurmaniško poskonio. Ožkos sūris prie kavos – labai geras derinys. Mums priimtinas skonis – varškės sūris su medumi. Ožkos sūris su medumi irgi labai skanu. Vaisių džemai su sūriais taip pat“, – apie netikėtus derinius pasakoja sūrio meistrai.
Tačiau sūris ne tik naudingas, bet ir klastingas produktas, ypač turintiesiems problemų su kraujo spaudimu. Ar atkreipėte dėmesį į etiketę, kad sūriuose netrūksta druskos? Kai kuriuose jos kiekis siekia net 4 g vos 100 g produkto. O tai, pasak specialistų, jau gali turėti įtakos sveikatai.
„Turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar kitų kardiovaskulinių problemų, sergantiesiems cukriniu diabetu reikėtų į tai atsižvelgti ir riboti kiekį“, – perspėja gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė ir pabrėžia, kad druskos gauname pakankamai ir dar per daug su įvairiais kitais pagamintais produktais.
Tačiau druska daugelyje sūrių neišvengiama. Ji suteikia skonį ir pratęsia galiojimo laiką. Druskos gali reikėti ir dėl kitų technologinių reikalavimų, pavyzdžiui, norint labiau išdžiovinti sūrį. Tačiau aiškėja, kad retas vartotojas suka galvą, kiek druskos įdėta. Tad į ką atkreipti dėmesį renkantis?
Bendra taisyklė tokia: sūriausi sūriai – su mėlynuoju pelėsiu, fetos tipo sūriai ir įvairios sūrio lazdelės. Gaminant patiekalus su tokiais sūriais, rekomenduojama atidžiau rinktis kitus ingredientus arba į patiekalus nebedėti druskos, laidoje pataria „Sūrio namų“ įkūrėja I. Bukaltienė.
Gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė pataria nesibaiminti sūrio bakterijų bei pelėsio.
„Sūriams nokinti naudojamos bakterijos, jos kartais lemia blogą sūrio kvapą. Bet tai ir yra bakterijų darbas, taip gaunamas tam tikras sūrio skonis. Kartu su kvapu jis suteikia visą spektrą malonumų valgant. Pelėsiu nokinamas sūris nėra mums kenksmingas. Tai kaip tik viena iš vertingų sūrio sudedamųjų dalių“, – aiškina medikė.
Sūris yra puikus vitaminų, sočiųjų baltymų, kalcio ir antioksidantų šaltinis. Be to, yra tyrimų, kad sūrių daug valgantys prancūzai rečiau serga kardiovaskulinėmis ligomis. Tačiau kai kurie vartotojai vengia sūrių dėl galimo laktozės netoleravimo. Pasirodo, daugelyje sūrių tokios medžiagos nėra.
„Šviežiuose sūriuose daugiau laktozės negu nokintuose. Tad žmogui, kuris netoleruoja laktozės, būtų galima rinktis kietesnį sūrį. Tai jau yra ne pats pienas, bet pieno gaminys, ir jame atsiranda daug įvairių vertingų medžiagų“, – pataria dietologė.
Mums įprasta, kad sūris – užkandžio dalis, ir retai kada patiekiamas kaip desertas. Kai kuriuose sūrio tradicijomis garsėjančiuose kraštuose sūriu mėgaujamasi sočiais pilvais. Ekspertai pasakoja, kokie sūriai privalėtų sudaryti sūrių lėkštę, kad svečiai nenusiviltų.
„Tobulas derinys yra nuo 3 iki 7 sūrio rūšių. Sūrių lėkštės dydis priklauso nuo to, kiek žmonių svečiuosis ir vartos sūrį. Rekomenduojama porcija žmogui – apie 100 g. Sūrių lėkštėje turėtų būti kažko saldaus, traškaus, sūraus: džemai, džiovinti, švieži vaisiai, krekeriai, trapučiai, riešutai. Ragaujant vieną sūrį su skirtingais pagardais, atsiveria visai kiti skoniai“, – pasakoja sūrio meistrai.
Parduotuvėse netrūksta ir sūrio gaminių su priedais. Sūriai plaunami likeriais, net brendžiais tam, kad būtų kuo didesnė įvairovė. Tačiau kad ir kokiais pagardais sūrininkai gardina produktus, Lietuvoje populiariausiu prieskoniu išlieka kmynas. Lietuviškų sūrių žinovė I. Bukaitienė pastebi, kad jo rasime ir varškės sūryje, ir fermentuotuose produktuose.
„Madingi prieskoniai atėję iš dar senesnių laikų. Išlieka kmynas, ožragės sėkla, vis populiarėja juodgrūdė. Iš Prancūzijos kraštų atėję klevo pelenai dažnai įmaišomi į sūrius. Nors klientai ir nusistebi tamsia spalva, bet savaitgalio vakarui gurmaniškai pasmaguriauti noriai renkasi“, – tikina pašnekovė.
Lietuvoje įprasta sūrį rinktis prie gėrimų. O gal reikėtų gėrimą rinktis prie sūrio? Gal šie produktai išvis nedera ir tik augina nereikalingus kilogramus ant pilvo? Someljė Gintautas Jašinskas atvirauja: gėrimo ragavimas ir sūris – neatsiejami.
„Prancūzijoje natūralu, kad pats sūris yra desertas. Jis yra neatsiejama valgio dalis, dėl to jie daugiau galvoja apie vyno ir sūrio derinius. O kitur galbūt tai neformalesnio bendravimo atributas. Vyną gaminančiose šalyse suvokiama, kad jo neturėtume ragauti vieno. Jis turi turėti palydovą lėkštėje, ir juo dažnai būna sūris“, – sako G. Jašinskas.
Nors tradiciniai karvės pieno sūriai pagal perkamumą neužleidžia pirmosios vietos, vartotojai vis drąsiau ryžtasi skanauti ožkos pieno sūrius. Vis dažniau į neragautus sūrius krypsta tų vartotojų akys, kurie mėgsta keliauti, o grįžę į Lietuvą mėgina rasti svetur skanautą sūrį.
„Žmonės iš kelionių atsiveža pomėgių ir nori čia gauti tą patį. Kalbant apie sūrių skonį, mūsų kalba yra skurdi, tad kartais sunku apibūdinti. Kai kurie normalūs sūrio apibūdinimai mūsų kalboje sukelia neigiamą asociaciją. Pavyzdžiui, ožkos sūriai turi savo būdingą rūgštį ir ji yra skani, bet pirkėjui tai dažnai sukelia atstūmimo reakciją“, – aiškina E.Skripkaitė.
Pastaruoju metu atrodo, kad sūris tampa prabangos preke. Parduotuvėse per metus jis pabrango kone dvigubai. Jei sūriai brangsta, vartotojai vis dažniau dairosi į pigesnių sūrio gaminių lentyną. Ko verti šie produktai ir kuo jie skiriasi nuo tradicinių sūrių?
„Jeigu juose nemažai maisto priedų – emulsiklių, konservantų, nitritų, nitratų ir augalinių riebalų – jų vertė yra prastesnė, ir geriausia būtų rinktis sūrį be pakaitalų ar maisto priedų. Kuo mažiau jų gausime, tuo mūsų mityba sveikatai bus naudingesnė“, – sako gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Plačiau – birželio 9 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
