LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ ūkininkas Audrius Juška teigia – pomidorai vienodai auginami tiek čia, tiek Ispanijoje, tik čia skinami sunokę, o iš Ispanijos sunoksta atvažiuodami. Pomidorų skonis 100 proc. priklauso nuo veislės, priduria jis, tad ar nekyla klausimas – gal mūsiškių ir neverta laukti? Bet kas tada tas daržovių, vaisių, uogų sezoniškumas, jei visko galima įsigyti visus metus?
Žiemą dažnas skundžiasi: „Oi, agurkai nekvepia, oi, kokie kieti pomidorai...“ Tokios kančios baigėsi, nes ant prekystalių jau guli šviežias šiųmetis derlius!
Lentynose sukrautos šviežios daržovės, uogos, vaisiai, bet juk braškės ir sausį jau nieko nebestebina. Anksčiau parduotuvių lentynose sezoniškumą buvo galima jausti stipriau. Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorės Zitos Varanavičienės, dėl logistikos, technologijų sezoniškumą jaučiame mažiau, tačiau kas išlieka sezoniškos, tai kainos. Už galimybę gauti gėrybių neįprastu jų sezono metu visada sumokame daugiau.
„Sausį braškių kaina vienokia, o kai subręsta visose lysvėse, kitokia. Bet technologijos, logistika leidžia mėgautis šviežiomis daržovėmis, vaisiais visus metus. Vienoje gaublio pusėje visada yra vasara, kitoje – žiema, tad galima atsivežti šviežių vaisių ir daržovių iš ten, kur jos auga, arba sudaryti tinkamas auginimo sąlygas dirbtinai šiltnamiuose“, – kalba Z. Varanavičienė.
Ūkininko Sauliaus Dambrausko lysvėse jau galima kasti šviežias bulves. Ankstyvosios bulvės – labai anksti pasodintos ir anksti nukastos. Šiemet jas pradėta kasti dviem dienomis vėliau negu įprastai – tam įtakos turėjo šaltas pavasaris.
„Ankstyvąsias bulves pradedame čiupinėti sausį: supilame į dėžutes, mėnesį laiko daiginame ir dirbtinai pasendiname. Jos išleidžia žalius daigelius ir ruošiasi gyvenimui. Sodiname kovo pirmomis dienomis, šiemet sodinome truputį vėliau“, – pasakoja ūkininkas.
Kokių sąlygų reikia norint turėti gerą ankstyvųjų bulvių derlių? Ūkininkas neslepia – orai nelepino. „Vėlyvas bulves purškiame fungicidais nuo bulvių maro, o ankstyvosios bulvės nepurkštos, nes greičiau užauga, negu suserga“, – priduria jis.
Vartotojai ankstyvąsias bulves itin vertina ir laiko net sveikesnėmis už kasamas rudenį. Jos išties sveikesnės negu vėlyvos, pritaria S. Dambrauskas, nes yra sukaupusios mažiau krakmolo. Norint iš jų padaryti cepelinus krakmolo turbūt reikėtų įdėti papildomai.
Pomidoras skinamas tada, kai jau yra raudonas ar geltonas, sunokęs, o ne sunoksta važiuodamas iš Ispanijos ar Olandijos.
A. Juška
100 proc. pomidorų skonio priklauso nuo veislės
Didelis daržovių priešas – šiluma, tad kaip jas išlaikyti ir kur padėti, kad galėtume valgyti ir mėgautis ilgiau? Maisto tinklaraštininkė Renata Šniolienė juokauja: nesukite dėl to galvos ir verčiau sočiai pavalgykite šviežių gėrybių!

„Pirmiausia reikia valgyti, o paskui bandyti sandėliuoti. Pažiūrėkime, kaip daržovės laikomos prekybos centruose. Nedėkime daržovių į šaldytuvą, laikykime kambario temperatūroje ir stenkimės, kad nepapultų tiesioginių saulės spindulių“, – pataria ji.
Geriausias būdas šaknines daržoves išlaikyti ilgiau – laikyti vėsiai, o kai kurias galima netgi užšaldyti.
„Sandėliuojant šaknines daržoves, tokias kaip morkos, bulvės, svarbiausia taisyklė – stabili temperatūra. Galime laikyti rūsyje, šiauduose, smėlyje, t. y. senoviniais būdais, bet jeigu neturime tokių sąlygų, yra modernieji šaldikliai. Bulvių nepatarčiau šaldyti – jos ištyžta ir nebeturi skoninių savybių, bet morkas, burokėlius, pastarnokus galime net termiškai neapdorotus supjaustyti ar sutarkuoti ir užšaldyti maišeliuose“, – pasakoja R. Šniolienė.
Po daržovių karalienės bulvės didžiausiais kiekiais suvalgomos mūsų daržovės – pomidorai ir agurkai. Šie noksta visus metus, žinoma, ne laukuose, o specialiai paruoštuose šiltnamiuose. Šviežutėles daržoves bet kokiu metų laiku galima auginti šiltnamyje.

„Suteikiame augalams reikiamą klimatą, kad augtų kaip vasarą: šildome, yra lempos – žiemą jos dega 18 valandų, vyksta fotosintezė, laistome“, – kalba ūkininkas Audrius Juška.
Lietuviškas ankstyvąsias daržoves lyginame su ispaniškomis ar olandiškomis. Kuo jos skiriasi?
„Jos auga tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Ispanijoje, tik ten žiemą saulė natūralesnė. Augalas tręšiamas ir maitinamas mineralinėmis trąšomis, kokių jam reikia. Skiriasi tik šviežumu: šiandien nuskynėme, rytoj – ant prekystalio, pomidoras skinamas tada, kai jau yra raudonas ar geltonas, sunokęs, o ne sunoksta važiuodamas iš Ispanijos ar Olandijos“, – sako augintojas.
Kas lemia ankstyvųjų daržovių skonį? Pasirodo, ne tik saulė. Svarbus net vanduo, kuriuo laistomos daržovės.
„Skonis dažniausiai priklauso nuo veislės. Pavyzdžiui, pomidorų – 100 proc. nuo veislės. Tada – nuo vandens kokybės. Mūsų vanduo ne iš upės ar ežero, o giluminio gręžinio. Tinka vanduo iš 100 metrų gylio. Tai tyras vandenėlis“, – pasakoja A. Juška.

Dažnai savame ūkyje vienu metu uždera daug agurkų ir pomidorų. Fermentavimo entuziastė R. Šniolienė sako, kad puikiausias būdas juos išlaikyti – rauginti.
„Jeigu laikome valgymui, šviežiam vartojimui, reikėtų nedėti į šaldytuvą, laikyti tamsioje namų kertelėje, kad jiems nebūtų baisiai karšta. Bet jeigu pradeda vysti, agurkai – raukšlėtis, praranda drėgmę... Aš prisirenku juodųjų serbentų ir vyšnių lapų, krapų skėčių, kotų ir užšaldau. Turėdami tokį šaldytą mišinį galime pomidorus ir agurkus užraugti sausai – reanimuoti. Su prieskoniais ir druska dedame į hermetišką indą, palaukiame 2 valandas ir turime sausai raugintą produktą. Jie labai skanūs, bet, aišku, nesilaikys ilgai. Per 3–4 dienas reikėtų suvartoti“, – dalijasi žinovė.
Sakysite, kad pomidorų nebūna per daug, bet verta žinoti, ką iš jų pasidaryti, jei jau nebeturime kur sandėliuoti: „Pomidorai – viena universaliausių daržovių. Mūsų namuose kečupo jau seniai nėra. Sutrinu pomidorus virtuvinio kombaino S formos peiliais, įdedu truputį druskos, pakaitinu iki 60 laipsnių ir supilu į stiklainius. Jeigu sąlygos tinkamos, laikosi puikiai net iki 3 metų. Tai yra visų sriubų, troškinių pagrindas, gali būti netgi picų.“
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė giria pomidorų naudingąsias savybes. „Pomidoras yra be galo vertinga daržovė, nes joje yra daug likopeno. Tai priešvėžinė, kraujagyslėse uždegimą slopinanti medžiaga. Yra ir mineralinių medžiagų, t. y. kalio, geležies, taip pat skaidulų, reguliuoja virškinimo sistemą ir susidariusį žarnų turinį“, – pasakoja pašnekovė.

Plastikas vis dėlto yra hermetiškas, jame daržovės pelija arba gali atsirasti puvinio. Popieriniuose maišeliuose susidaro oro tarpai, taip pat popierius sugeria perteklinę drėgmę.
R. Šniolienė
Uogas ir daržoves geriau šaldyti popieriniuose maišeliuose
Bene daugiausia pinigų atseikėti teks už pirmąsias vasarines uogas. Na, bent jau už braškes tai tikrai. Kvapni, saldi – tikras vasaros simbolis. Labiausiai braškių skonį lemia veislė, bet vartotojams ne mažiau svarbi ir išvaizda.
„Veislė gali būti labai didelė, skani, bet netransportabili. Jas galima užauginti sau ir valgyti su šampanu, šokoladu, bet ją dar reikia transportuoti, atvėsinti“, – pažymi ūkininkas A. Juška.
Braškės – lepios ir nuskintos šviežios išlieka neilgai. Ką daryti su dideliu braškių kiekiu?
„Pirmiausia siūlyčiau neprisipirkti tiek, kad reikėtų išmesti. Bet jeigu jau reikia su jomis kažką daryti, siūlyčiau užšaldyti popieriniuose maišeliuose. Plastikas vis dėlto yra hermetiškas, jame daržovės pelija arba gali atsirasti puvinio. Popieriniuose maišeliuose susidaro oro tarpai, taip pat popierius sugeria perteklinę drėgmę, todėl turime idealias užšaldytas uogas ir daržoves.

Beje, jeigu norime, kad braškės nesuliptų, siūlyčiau uogas pirmiausia šaldyti paskleistas po vieną ant kokio nors paviršiaus, kepimo formos ar storesnio kartono, o tada dėti į maišelius“, – patarimais dalijasi R. Šniolienė.
O ar skoninės savybės išliks užšaldžius jas žiemai? Be reikalo jaudinamasi, nes šaltis negadina produktų, sako ji.
„Produktus gadiname termiškai apdorodami – kaitindami aukštoje temperatūroje. Netgi jeigu protingai džioviname, pavyzdžiui, iki 80 laipsnių temperatūroje, išlieka visos skoninės ir maistinės medžiagos“, – pasakoja tinklaraštininkė.
Vasarą, kai vartotojų virtuvės pilnos vaisių ir uogų, mėgstame jomis pasmaližiauti. Gydytoja dietologė J. Dobrovolskienė ragina neprarasti saiko: „Visos dienos uogų ar vaisių norma turėtų būti 300 gramų. Kai valgoma daugiau, kenčia žarnynas.“
Plačiau – birželio 30 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.










