Dažnai sakoma, kad graži pjaustymo lentelė – visos virtuvės puošmena. Tačiau, kurios jų yra ne tik gražios, bet ir ilgaamžės, patikimos, atsparios įbrėžimams? Mat neapdairiai elgiantis su lentele, kyla pavojus užsikrėsti maisto bakterijomis – jos mielai apsigyvena peilio paliktuose rėžiuose.
Įprastai subraižytą keptuvę nedelsdami keičiame nauja. Neretas ir virdulį ar puodą greičiau atsinaujins, bet pjaustymo lentelė, kad ir kokia suraižyta, dėmesio sulaukia mažiausiai. O pasirinkimas dabar – beribis: ir skirtingų formų, ir iš skirtingų medžiagų. Tačiau į ką būtina atkreipti dėmesį?
„Jos turi būti lygios, be įtrūkimų, vientiso paviršiaus ir tokio dizaino, kad kuo mažiau kauptųsi potencialios taršos arba nešvarumai“, – sako Valtybinės maisto veterinarinės tarnybos Maisto skyriaus patarėja Vilma Pušinaitė.
Specialistai namuose rekomenduoja turėti net 6 lenteles ir kiekvieną griežtai naudoti tik tam tikrai maisto grupei. Tačiau retas jų turi tiek, kiek rekomenduojama turėti laikantis visų higienos taisyklių.
„Maisto lenteles reikia naudoti pagal tam tikrą produktų rūšį: neperdirbtai mėsai – viena lentelė, šviežioms daržovėms, vaisiams – kita, o perdirbtiems produktams, tokiems kaip duona, dar kita lentelė. Vien dėl to būtų sumažinta kryžminė tarša“, – tikina V. Pušinaitė.
Tradicinė, seniausia ir mums įprasta – medinė pjaustymo lentelė. Kalbinti medžio meistrai tikina, kad jos ir patikimiausios. Kai kurios pagaminamos per porą valandų, kitos – per porą savaičių. Mat ypatingos kokybės lentelės mirkomos, džiovinamos, klijuojamos ir pjaustomos. O dėl įvairovės lietuviškas ąžuolas, beržas ar uosis maišomi su atvežtiniais kietmedžiais.
„Mūsų medžiai yra uosis, ąžuolas, klevas, guoba, todėl neturime spalvų. Kad išgautume raštą, ieškome atvežtinių – raudonmedžio, riešutmedžio, akmenmedžio. Viskas priklauso nuo medžio kietumo. Apdirbimui beržas yra šiek tiek geriau, nes šlifuojant ąžuolas ir uosis pradeda degti“, – pasakoja medžio dirbinių kūrėjai.
Sakoma, kad lentelės gamyba prasideda nuo kelmo. Būtent lentelės iš šios medžio dalies vertinamos labiausiai. O ir medinių pjaustymo lentelių gamybos procesai bei trukmė skiriasi – tai lemia ir kainą. Todėl nereikia stebėtis, kad viena lentelė kainuoja 5, o kita – 50 eurų.
Tačiau svarbus ne tik medinių lentelių paviršius, bet ir rankena ar kablys, kad būtų galima ne tik atremti į sieną, bet ir pakabinti. Dabar lentelių rankenos labai įvairios: iš metalo, odos, o kiti tiesiog išpjauna skylę, kuri lentelėje atlieka net kelias funkcijas.
„Jos patogios tuo, kad yra didelė skylė – daržoves supjaustot ir tiesiai į puodą. Ne per kraštą, ne su sauja, bet gražiai per tą kiaurymę“, – pasakoja medinių pjaustymo lentelių meistras.
Tiesa, lentelės dėvisi ne tik dėl peilio ašmenų. Ne vienas pjaustymo lentelę sugadina mušdamas ant jos mėsos kepsnius ar skalbdamas indaplovėje. Sakoma, kad tai dažniausia vartotojų daroma klaida, nes klijai atlimpa, medis išbrinksta, o įbrėžimai ištrupa. Pasirodo, jei norite, kad medinė lentelė jums tarnautų kuo ilgiau, tereikia kartais ją ištepti paprasčiausiu aliejumi.
„Lentelę reikia nuolat sutepti aliejumi, nes karštas vanduo išplauna riebalus ir mediena pradeda skilinėti. Kai ji sutepta, nieko nebijo, ilgai tarnauja. Tai galima daryti paprastu valgomuoju aliejumi, jis nekenksmingas“, – sako medžio meistras Aivaras Norbutas.
Kaip dažnai lenteles reikia tepti aliejumi vieno atsakymo nėra. Tepkite tada, kai matote, kad lenta perdžiūvusi.
„Jei lentelę retai naudosit, galite rečiau tepti. Kai pradėsite pjaustyti, plauti ir atsiras šviesulių, žinosite, kad ji nori į SPA. Tada jau naudojate aliejų. Kuo dažniau, tuo geriau, kad medis netrauktų vandens“, – tikina dirbinių iš medžio meistrė Kristina Zibitytė.
Žmonės labai dažnai bijo klijuoto medžio lentų, nes jos „suskyla“. Tačiau medžio meistrai sako, kad tokios pjaustymo lentos vertinamos dėl ilgaamžiškumo, jas sunkiau suraižyti, mažiau šipina peilius, bet yra brangiausios.
„Jos yra keliasdešimt kartų atsparesnės nei kitos lentos dėl paprastos priežasties. Paprastos medžio lentos pluoštas eina išilgai – peilis perpjauna, medis ištrupa. O šios medžio pluoštas eina statmenai – peilis tik įlenda, bet jo neperpjauna“, – aiškina meistras.
Kitas lentelių žudikas – indaplovės. Į jas negalima krauti ne tik medinių, bet ir kai kurių plastikinių lentelių, nes nuo karščio jos išsilenkia. Medienos dirbinių meistras A. Norbutas sako, kad vartotojai turėtų labiau saugoti medines lenteles – meistrui mintis plauti jas indaplovėje net nekiltų.
„Kodėl jūs nekišat odinių batų į skalbyklę? Dažnai manęs paklausia, ar galima plauti indaplovėje. Galima. Po to, kai šuniuką arba kačiuką išplausit skalbyklėje, išdžiovinsite mikrobangų krosnelėje, tada iš karto kiškite lentelę į indaplovę. Negalima jos taip plauti: užmerkti parai su neplautais indais ir paskui pastatyti ją džiūti ant saulės ar radiatoriaus. Bet kokią lentą suskaldysite, jei taip darysime, duodu 90 proc.“, – tikina A. Norbutas.
Dažnai žmonės skundžiamės, kad namuose greitai atšipo peiliai. Tai lemia ir pjaustymo lentelės paviršius. Pasak Peilininkų asociacijos prezidento Vlado Naus, netinkama lentelė – šipina peilius.
„Žmonės, kurie nori pasaugoti ir pasirūpinti gerais, brangiais peiliais, turėtų įsigyti ir geras lenteles. Mažiausiai peilis nukenčia tada, kai lentelės yra medinės ir suformuotos iš medienos su statmenomis rievėmis. Tada peilis praeina tarp rievių, jų nepjauna ir nešimpa. Su tokiomis lentelėmis peiliai tarnauja ilgiausiai“, – aiškina V. Naus.
Specialistai sako, kad pjaustymo lentelės dažnai tampa ir pavojingų bakterijų šaltiniu. Kai ant paviršiaus kaupiasi nešvarumai, yra pavojus užsikrėsti žarnyno liga. O didžiausias pavojus kyla, kai ant lentelės pjaustoma neapdorota mėsa ar žuvis.
„Jei lentelė ne iki galo išplauta, gali pasireikšti apsinuodijimas maistu. Kartais žmonės net nepagalvoja tokių paprastų dalykų. Įsivaizduokime: buvo pjaustoma vištiena, užkrėsta salmonelėmis, ir paskui ant tos lentelės pjaustomos daržovės salotoms. Šeima vištienos gali ir nesuvalgyti, bet gali susirgti salmonelioze“, – aiškina Vilniaus kolegijos Medicinos technologijų ir dietistikos katedros lektorė Erika Dzimidaitė.
Juokaujama, kad jokia lentelė nesusipjaustys, jei ant jos nebus gaminamas maistas. Daugeliui vartotojų rūpi, kaip dažnai reikia keisti pjaustymo lentelę ir kaip nuspręsti, kada ji nebetinkama naudoti. Vilniaus kolegijos lektorė sako, kad tai reikėtų padaryti, kai įpjovimai lieka kitos spalvos ir neišsiplauna. Tačiau medžio meistrai vieno atsakymo neturi. Vieni teigia, kad lenteles galima naudoti ir keisti kas 3–15 metų, kiti – kai atsibosta senoji.
Tad kaip elgtis sulentelėmis, kad nesugadintume maisto, o lentelės ilgai liktų kokybiškos?
„Nepatingėkit nuplauti su šepetuku kriauklėje. Nusausinti, išdžiovinti, padengti maistiniu aliejumi ir turėsite atšviežintą produktą. Ir atminkite – nieko nėra amžino“, – sako medienos meistras A. Norbutas.
Plačiau – kovo 24 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
