Darbas filmavimo aikštelėje – labai įvairus ir kas kartą vis kitoks, portalui LRT.lt sako Marius Rimkus, režisuojantis LRT reportažus ir laidas apie „Euroviziją“ bei Monikos Liu kasdienybę Turine. Tiesa, tai jo debiutas „Eurovizijoje“ – dažniausiai jis dirba kino filmavimo aikštelėje ir darbuojasi projektuose, dėl kurių pakvaišę viso pasaulio žiūrovai.
Kuo mūsų atstovė Monika Liu gyvena Turine ir kaip ruošiasi savo pasirodymams ant eurovizinės scenos, televizijos žiūrovai galėjo pamatyti vaizdo reportažuose, kuriuos paruošė LRT žurnalistė Audra Avižiūtė ir montažo režisierius Marius Rimkus. Kad žiūrovus pasiektų karščiausios naujienos iš konkurso užkulisių, kartais tekdavo pasidarbuoti ir iki išnaktų. Marius ir Audra taip pat darbavosi ir su Ramūnu Zilniu, kurdami laidas „Įžanga į „Euroviziją 2022“ Turine su Ramūnu Zilniu“.
„Važiuodamas į Turiną aiškiai supratau, kad manęs laukia ne atostogos, o kelios savaitės ganėtinai intensyvaus darbo, taigi nenustebino tai, jog buvo naktų, kai miegui likdavo vos pora valandų. Vis tik svarbiausia man viską padaryti kokybiškai. Tačiau buvo labai įdomu pamatyti konkurso užkulisius – anksčiau panašiame renginyje dirbęs nesu, „Eurovizija“ – unikalus reiškinys“, – portalui LRT.lt pasakoja M. Rimkus, penketą metų besidarbuojantis filmavimo aikštelėje, o tiksliau – režisierių asistentų departamente.
Pasak Mariaus, dažniausiai jam tenka dirbi su masinių scenų aktoriais, padėti režisieriams ir užtikrinti, kad jų darbas vyktų kuo sklandžiau. „Taip pat ir pats rašau scenarijus, ir dirbu montažo režisieriumi, o pastaruoju metu įsitraukiau ir į muzikinių vaizdo klipų kūrimą – galvoju idėjas, režisuoju, montuoju. Ir „Eurovizijoje“ atsidūriau po to, kai per nacionalinę atranką „Pabandom iš naujo“ padėjau bičiulei Justei Kraujelytei ir režisavau jos pasirodymą. Darbas televizijoje pasirodė išties įdomus“, – prisimena jis.
Vienintelis lietuviškas filmas, kurio aikštelėje dirbo Marius – „Vyras už pinigus“, dažniausiai jis darbuojasi su užsienio kūrėjais ir gali pamatyti užkulisius serialų, dėl kurių iš proto eina žiūrovai visame pasaulyje.
„Pats pirmasis projektas, kuriame dirbau – HBO serialas „Jekaterina Didžioji“. Didelį įspūdį paliko tai, kad teko dirbti vienoje aikštelėje su britų aktore Helen Mirren. Pamenu, kartą filmavimai vyko Latvijoje, Rundalės rūmuose. H. Mirren paliko savo paltą Vilniuje, tad man buvo įteikti jos apartamentų raktai, kad nuvažiuočiau jo paimti“, – šypsosi Marius, dirbęs ir su švedų režisieriumi Lasse Hallströmu, statant juostą „Hilma“, o taip pat kuriant „Netflix“ serialą „Young Wallander“.
Vis tik bene labiausiai visi suklūsta išgirdę, jog M. Rimkus darbavosi serialo „Stranger Things“ užkulisiuose, kai kūrėjų komanda buvo atvykusi į Lietuvą. Tiesa, kad ir kaip klausinėjamas, Marius beveik jokių detalių apie darbą aikštelėje ar scenarijų atskleisti negali. „Ne paslaptis, kad dirbantys kūrybinėje komandoje pasirašo griežtas konfidencialumo sutartis“, – pastebi Marius.
Nors ir per daug neatskleidžia, patikina, jog„Stranger Things“ filmavimai jam paliko neišdildomą įspūdį: „Atėjęs į aikštelę pamatydavau gal 150–200 žmonių, kurių kiekvienas savo darbą turi atlikti nepriekaištingai. Tokie dideli projektai veikia kaip gerai sustyguota mašina, kuri gali sugesti jei bent vienas sraigtelis savo funkcijos neatliks.“
Panašu, kad lietuviams savo darbą atlikti sekasi gerai. Anot Mariaus, užsienio kūrėjai dažniausiai giria lietuvaičius ir jų darbą. „Stranger Things“ režisierius ir vykdantysis prodiuseris Shawnas Levy Mariui sakė, jog dirbti Lietuvoje buvo vienas džiaugsmas, nes yra matęs aikštelių, kuriose personalas tikrai nepersistengia.
„O lietuviai labai stengiasi, kad padarytų viską, ko prašo užsakovas, sunkiai dirba, niekada nesiskundžia ir beveik nedaro klaidų. Tai gyrė ir L. Hallströmas, klausęs manęs, iš kur Lietuvoje tokia darbo kultūra. Ir pats esu dirbęs, pavyzdžiui, Švedijoje, tad pastebėjau, kad iš tiesų ten dirbama kitaip, gal kiek atsainiau“, – pasakoja M. Rimkus.
Darbas kine jį labiausiai žavi tuo, kad jis visiškai nemonotoniškas ir kas kartą kitoks – nuolat tenka dirbti vis su kitais projektais, su vis kitokiais scenarijais, vis kitose vietose ir visada galima sutikti daug skirtingų žmonių. „Vieną dieną ramiai vaikštinėji po miestą ir gaudai vaizdus, kitą sykį filmuoji trilerį, kuriame kaskadininkai atlieka triukus, o kitą kartą važiuoji į Trakų pilį statyti istorinės dramos, kurioje aktores gali pamatyti vilkinčias pūstas sukneles ir ištaigingas šukuosenas, kurias kelias valandas tvarkė kostiumų stilistai. Čia niekada nebūna taip pat“, – savo darbo užkulisius praveria montažo režisierius.
