„Frédéricas Beigbederis sakė, kad meilė trunka trejus metus, tačiau manau, kad jis susipainiojo, galbūt nepasikonsultavo su specialistais“, – portalui LRT.lt sakė menininkė Nomeda Marčėnaitė. Ji neabejoja, kad kiekviena meilė yra kaip pirmoji. Tiesa, pirmąjį į širdį kritusį berniuką ji šiltai prisimena iki šiol.
Portalas LRT.lt tęsia ciklą „Linkėjimai pirmajai meilei“, kuriame gerai visiems iš televizijos ekranų pažįstami veidai, laidų vedėjai ir kūrėjai prisimena savo pirmąsias simpatijas ir siunčia joms linkėjimus.
N. Marčėnaitė šypsosi, kad dar nėra sutikusi nė vieno žmogaus, kuris neprisimena savo pirmosios meilės. O ši, anot jos, dažniausiai aplanko dar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kai formuojasi mūsų lytiškumas, pasaulėžiūra.
„Ir mane pirmoji meilė aplankė darželyje. Nors daugelio vaikų, su kuriais ėjau į darželį, vardai iš atminties išsitrynė, geriausių draugių (su kai kuriomis ir šiandien bendraujame), berniuko, kuriam patikau aš, bet kuris nepatiko man, ir žinoma, berniuko, kurį buvau įsimylėjusi, vardus atsimenu iki šiol.
Tas man į akį kritęs berniukas buvo nepaprastai gražus, visai kitoks nei aš. Pamenu, tada buvau ganėtinai šviesi, sakyčiau, šatenė, o jis – nenusakomo grožio šviesiaplaukis, mėlynakis“, – šyptelėjo Nomeda.
Kaip dažniausiai vaikystėje ir būna, tai buvo meilė be atsako. „Tiesa, anuomet ir nebuvo svarbu atsako sulaukti – viskas vykdavo tiesiog mūsų galvoje. Juk svarbiausia buvo, kaip jaučiausi, net jei nelabai ir supratau, ką tai reiškia. O tas jausmas – toks ypatingas, kad yra vertas būti išsaugotas visam gyvenimui.
Taip tas mūsų lytiškumas formuojasi – labai mažais žingsneliais, labai gražiai. Su pirmąja meile mes mokomės, tai – savotiška repeticija ir labai svarbi pamoka, labai graži, labai dvasinga“, – atsiduso menininkė.
Ji nežino, kuo šiandien gyvena jos pirmoji meilė, tik viliasi, kad jo gyvenimas susiklostė puikiai, kad jis turi artimų žmonių ir moka džiaugtis gyvenimu. „Labai viliuosi, kad visų mano vaikystės draugų gyvenimai susiklostė gražiai, prasmingai ir kad jie turi kam savo jausmus dovanoti“, – sakė Nomeda.
Tiesa, ji pridūrė, kad pirmoji pirmosios meilės pamoka įvyksta visai ne darželyje, o dar tėvų namuose. Būtent šeimoje mokomės mylėti ir savo jausmus parodyti. Deja, kartais išsiugdome ir tam tikrus kompleksus, nes nesąmoningai perimame savo namiškių pavyzdį.
„Tik tada užplūsta pirmosios meilės su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis, kartais ir nemokėjimu pasakyti „myliu“, nesugebėjimu kalbėti apie jausmus. Jei vaikystėje to nematei, gali būti per daug arba per mažai jausmingas. Norėtųsi tam tikros jausmų pusiausvyros, paremtos ir protu, ir jausmais“, – svarstė N. Marčėnaitė.
Po pirmosios meilės aplanko antroji, trečioji... Nomeda linki kiekvieną sykį įsimylėti kaip pirmąjį kartą ir neabejoja – kiekviena meilė ir yra kaip pirmoji, nes kiekvieną žmogų mylime taip, kaip jokio kito negalime mylėti, kiekvieną kitaip.
„Niekada nelyginau savo meilės vienam ar kitam žmogui. Tarkime, net ir kalbant apie vaikus, visi jie skirtingi, visus juos mylime skirtingai, nors visiems jaučiame begalinę meilę, – sakė ji. – Ir nuo pat pirmojo įsimylėjimo meilę nešamės su savimi per gyvenimą. Tiesa, arba mokame mylėti, arba – ne.“
Nors neretai galima išgirsti pasvarstymų, kad kuo jaunesni esame, tuo beatodairiškiau ką nors pamilstame, Nomeda tikra – nieko čia blogo, todėl ji pirmąją meilę ir vadina repeticija.
„Frédéricas Beigbederis sakė, kad meilė trunka trejus metus, tačiau manau, kad jis susipainiojo, galbūt nepasikonsultavo su specialistais, – juokėsi Nomeda. – Intensyviausias seksualinis potraukis tęsiasi trejus metus, o meilė gal tik po trejų metų ir pradeda formuotis. Galbūt tiesiog skirtingai suvokiame, kas yra meilė?“ – retoriškai klausė ji.
Ir netiki ji mėgstančiais sakyti, kad mylimą žmogų pažįsta kaip nuluptą, – anot jos, su kiekvienu žmogumi ne tik meilė, bet ir mes patys esame kitokie, o galimybės mums būti kitokiems ir atskleisti vis kitas savo savybes – begalinės.
„Kiekvienuose santykiuose tarsi atgimstame iš naujo. Ir nemanau, kad du žmonės egzistuoja kaip dvi obuolio puselės, – kiekvieną puselę galima prisiderinti. Mudu su Vytu savo santykių pradžią vadiname šlifavimusi – buvo visko“, – prisiminė Nomeda. Anot jos, žmonės turi mokėti ne tik mylėti ir savo jausmus parodyti, tačiau ir santykius užbaigti, nutraukti, iš jų išeiti.
