„Geriausiai man apie meilę kalbėti sekasi dainomis“, – portalui LRT.lt sako Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujanti Monika Liu, prisiminusi savo pirmosios meilės istoriją. Anot atlikėjos, jos širdis pirmąkart dužo, kai jai buvo penkeri, o laiminga meilė aplankė jau tik gerokai vėliau, studijuojant universitete.
Portalas LRT.lt pradeda naują ciklą „Linkėjimai pirmajai meilei“, kuriame gerai visiems iš televizijos ekranų pažįstami veidai, laidų vedėjai ir kūrėjai prisimena savo pirmąsias simpatijas ir siunčia joms linkėjimus.
Šiuo metu Monika gyvena gegužę vyksiančios „Eurovizijos“ nuotaikomis ir visos jos mintys yra Turine. Tačiau paprašyta bent trumpam negalvoti apie tai, kas laukia, ir prisiminimais sugrįžti į laikus, kai ją aplankė pirmoji meilė, atlikėja nusikvatoja: „Pirmą kartą mano širdis dužo, kai man tebuvo penkeri.“
Monika užaugo uostamiestyje, kur ir sutiko savo pirmąją simpatiją. „Dabar jau tiksliai ir nepamenu, kaip viskas vyko, tačiau tėvams susitikus su bičiuliais, mes, vaikai, tiesiog žaisdavome drauge. Pamenu, kad ten sutikau ir berniuką, kuris man buvo labai gražus. Turbūt todėl ir krito į akį. Tiesa, jis buvo ganėtinai išdykęs. Atsimenu, kaip paėmęs mano pliušinį žaisliuką jį visaip kankino“, – su šypsena pasakoja šiemet Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujanti Monika.
Su pirmąja meile ryšiai seniausiai nutrūko, o nemažai jų pažinties smulkmenų jau išsitrynė iš atminties, Monika tiesiog prisimena, kad berniukas buvo vardu Rytis. Kaip jis gyvena šiandien, ji sako nežinanti. Atlikėja net nėra tikra, kad ir apie jos simpatiją Rytis žinojo.
MONIKOS LIU LINKĖJIMAS PIRMAJAI MEILEI:
„Ryti, linkiu, kad tau viskas klotųsi sėkmingai!“
Atlikėja šypteli, jog po tokios karčios patirties ji tapo ganėtinai uždara ir berniukams apie savo jausmus nepasakojo. „Savo emocijas ir mintis išliedavau kitaip. Būdama ketvirtokė ar penktokė pradėjau rašyti eilėraščius – baltąsias eiles. Iš tiesų visada drovėdavausi berniukams parodyti dėmesį“, – prisipažįsta Monika. Pusiau juokais ji pridėjo, kad mokykloje viskas, rodos, buvo į vienus vartus – susižavėdavo vaikinu, kuris nežinia, ar susižavėdavo jo.
„Laiminga meilė aplankė žymiai vėliau, kai jau buvau baigusi mokyklą, subrendusi ir jau studijavau“, – prisimena Monika. Ji ne kartą sakė, kad jos būdas būti, jos terapija, meditacija ir meilė – muzika ir kūryba. Taip pat savo gyvenimo ji neįsivaizduoja ir be meilės.
„Vis dėlto meilė yra svarbiausia vertybė iš visų. Juk taip gražu, kai mylime kitą žmogų, savo šeimos narius, artimuosius, bičiulius, gyvūnus... Meilė kitam yra visko prasmė. Svarbu pamilti ir save, tačiau mylėdamas tik save, laimingas gyvenime nebūsi. Prasmingas gyvenimas yra tada, kai tu kažką myli ir dėl jo stengiesi. Neabejoju, kad tik su meile ateina prasmė, o man dar ir įkvėpimas kurti“, – sako ji.
Tiesa, nors neretai kūrėjų klausiama, ar pagrindu kūrybai dažniau tampa nelaiminga meilė, skaudūs išgyvenimai ir likimo išbandymai, Monika patikina negalinti kurti kentėdama: „Nei didelių vidinių dramų, nei nuosmukių, nei didelių pakilimų metu kurti negaliu. Kai jie vyksta, jais gyvenu, bet nekuriu. Tik jiems nuslūgus, mintims susidėliojus į vietas ir nurimus protui, galiu vėl dėlioti dainas. Geriausia kurti tvyrant ramybei ir esant normalios būsenos.“
Kūrėja pripažįsta, kad apie meilę jai lengviausia kalbėti dainomis, daug lengviau nei žodžiais. „Galbūt nesu labai iškalbinga, galbūt šia tema nemoku sklandžiai dėlioti minčių? – retoriškai svarstė ji ir pridūrė, kad kai kurias dainas ji netgi galėtų pavadinti savo dienoraščiais, tačiau tikrai ne visas. – Nemažai dainų yra atsiradusios iš mano vaizduotės, tačiau yra ir labai asmeniškų išgyvenimų.“
Vis dėlto Monika neabejoja, kad pasakyti artimiesiems ir brangiems žmonėms „myliu“ yra tiesiog būtina. „Nors jie ir žino, kad juos mylime, tikiu, kad labai svarbu apie tai nuolat priminti ir aš tai dažnai darau, labai sąmoningai ir nuoširdžiai. Nenoriu kada nors gailėtis, kad per mažai gražių žodžių skyriau savo brangiausiems. Juk kiekvienam reikia tų paprastų, bet labai reikalingų žodžių – „aš tave myliu“, – neabejoja Monika Liu.
