Kartais vienišius nebūtinai jausis vienišas, o žmonių ir santykių apsuptyje gyvenantis asmuo širdyje gali jaustis vienišas. Ir tai – normalu, mat egzistuoja trys pagrindiniai ryšio su kitais žmonėmis tipai. Jei kuris nors iš jų nėra patenkinamas, žmogus gali jaustis vienišas, net jei iš šalies atrodo, kad jis – vakarėlių siela, rašo „CNN Health“.
Labiausiai žmones atskyrusios pandemijos per pastarąjį šimtmetį akivaizdoje atėjo laikas atidžiau paanalizuoti, ką reiškia būti vienišam, rašo „CNN Health“. Tai sena dilema, kuri pastaruosius dvejus metus yra atsidūrusi mūsų dėmesio centre, – kiek jaučiame ryšį savo santykiuose su žmonėmis ir kiek tie santykiai mus tenkina?
Kaip „CNN Health“ teigia Čikagos universiteto Akademinių tyrimų centro (NORC) mokslininkė Louise Hawkley, žmonėms, kaip rūšiai, reikalingas kitų žmonių artumas. Tačiau ji priduria, kad tai, kiek ir kokio kontakto kiekvienam žmogui reikia, kad jis jaustųsi bendruomenės dalimi, skiriasi, priklausomai nuo žmogaus individualių savybių ir gyvenimo tarpsnio.
Vyrauja nuomonė, kad vienišiausi žmonės yra tie, kurie yra vieni, tačiau Kalifornijos universiteto San Franciske medicinos profesorė ir geriatrijos klinikinių programų vadovė dr. Carla Perissinotto teigia, kad labai svarbu atskirti vienatvę ir vienišumą, rašo „CNN Health“.
Vaikai gali jaustis vieniši, negalėdami matytis su draugais mokykloje; marginalizuoti žmonės gali jaustis vieniši, nes bendruomenė jų nepriima; o vyresni suaugusieji gali patirti vienatvę išėję į pensiją arba mirus artimam žmogui, aiškina C. Perissinotto.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, pandemijai užaštrinus vienatvės problemas, daugelis sveikatos priežiūros specialistų yra susirūpinę dėl su tuo susijusių psichinės ir fizinės sveikatos pavojų, tokių kaip depresija, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos ir ankstyva mirtis.
Būtent todėl, anot ekspertų, pats laikas atidžiau paanalizuoti, ką reiškia būti vienišam ir ką galime padaryti, kad taip nesijaustume.
Ar vienas reiškia vienišas?
Kalbant apie kovą su vienatve, socialinių kontaktų kokybė yra daug svarbiau už kiekybę. „Vienatvė ir izoliacija pirmiausia skiriasi tuo, kad vienatvė mažai ką turi bendro su kiekybe, su žmonių, su kuriais bendraujama, ir grupių, kurioms priklausoma, skaičiumi, – aiškina L. Hawkley. – Ryšys (tarp jų) yra, bet jis nėra stiprus.“
Anot mokslininkės, tie, kurie renkasi gyventi vieni, būti vieniši arba tiesiog didžiąją laiko dalį praleidžia vienumoje, nebūtinai jaučiasi blogiau vienišumo požiūriu.
C. Perissinotto teigimu, svarbiausia yra ne žiūrėti į aplinkybes ir bandyti nuspėti, kokie jausmai turėtų būti su jomis susiję, o iš tikrųjų savęs paklausti, ar jaučiatės vieniši. Jei jūsų vienatvė yra sąmoningas pasirinkimas ir jūs turite žmonių, kurie prireikus gali jus palaikyti, niekas nesako, kad negalite būti laimingi, net jei jums nesvetimas vienišumo jausmas.
Kaip vienatvė nebūtinai lemia vienišumą, taip ir bendravimas nebūtinai suteikia pasitenkinimą, teigia L. Hawkley. „Žmonės gali būti apsupti žmonių, bet jaustis vieniši, arba gali gyventi vienatvėje ir tokie nesijausti“, – sako ji.
Kodėl jaučiuosi vienišas, nors toks nesu?
Jei jūsų socialinės žiniasklaidos sklaidos kanalas užpildytas vakarėlių ir žmonių susibūrimų nuotraukomis arba visur, kur tik nueinate, randate pažįstamų žmonių, bet vis tiek jaučiate vienatvės gėlą, neteisinga būtų manyti, kad perdėtai dramatizuojate, sako C. Perissinotto.
„Gali turėti daugybę socialinių kontaktų ir vis tiek jaustis neįtikėtinai vienišas, – teigia ji. – Gali sutikti žmogų, kuris, atrodo, puikiai bendrauja ir turi galybę draugų, tačiau širdyje vis tiek jaučiasi vienišas.“
Egzistuoja trys pagrindiniai ryšio su kitais žmonėmis tipai. Jei kuris nors iš jų nėra patenkinamas, žmogus gali jaustis vienišas, CNN „Health“ aiškina L. Hawkley.
Pirmasis vadinamas intymiu ryšiu, kai žmogus, pavyzdžiui, gyvenimo partneris, tau yra tiek artimas, kad dalis tavo tapatybės susipina su jo tapatybe, dėsto mokslininkė. Tada yra santykinis ryšys, kurį užmezgame su artimais draugais ir bičiuliais, bei kolektyvinis ryšys – arba tos sąveikos, dėl kurių jaučiamės bendruomenės dalimi, sako L. Hawkley.
Anot jos, svarbu nustatyti, dėl kurio iš šių ryšių stokos kyla vienišumo jausmas. Taip pat verta įvertinti kiekvienoje iš minėtų ryšių kategorijoje esančių santykių kokybę.
„Manau, kad labiausiai apčiuopiamas dalykas, kurio galima savęs paklausti – ar man tai vertinga? Ar jaučiuosi vertinamas? Ar tai man padeda jaustis turinčiu tikslą ir ar tai man leidžia jaustis gerai?“ – sako C. Perissinotto.
Kaip pakeisti situaciją?
Pirmas svarbus žingsnis yra nustatyti, kokio ryšio trokštate, ir kokia yra esamų santykių kokybė, tačiau tai, kuria kryptimi judėsite, visiškai priklauso nuo jūsų konkretaus konteksto.
„Nėra vieno, visiems tinkamo recepto, – sako C. Perissinotto. – Vieniems žmonėms, kad nesijaustų vieniši, labai svarbu gilus ir prasmingas ryšys su vienu žmogumi, o kitiems gali pakakti ir kontakto su mažai pažįstamu asmeniu.“
Nuoširdus pokalbis su nepažįstamu žmogumi oro uosto bare, maloni šypsena, užsisakant įprastą kavą pamėgtoje kavinėje, draugo iš senų laikų skambutis ar daugiau abipusio pasitikėjimo ir atvirumo santykiuose su gyvenimo partneriu – visa tai, anot mokslininkės, yra būdai sumažinti vienišumo jausmą.
