„Kiek savo „aš“ turite? Penkis? Dešimt?“ – konferencijos „Moters vizija“ dalyvių teiravosi psichologas ir lektorius Tomas Lagūnavičius, kalbėjęs apie tai, kaip šiuolaikinėje visuomenėje kurti harmoningus santykius visuomenėje ir veikloje. Visada galite pasirinkti savo emocijas ir „aš“, kurį parodysite, sakė pranešėjas.
Jo teigimu, visi mes turime ne po vieną vidinį „aš“ – vienas jų ateina pasisvečiuoti pas tėvus, kitas susitinka su draugais, trečiasis eina į darbą ir pan.
„Nuo mažens mus moko, kad kitus savo „aš“ turime smaugti, neleisti jiems augti ir vystytis. Tačiau to daryti nereikia – žmogus gali būti visoks ir visus savo „aš“ tobulinti“, – sako pranešėjas, jis teigia, kad galime pasirinkti, kurį savo „aš“ norime parodyti.
Ir mąstome, pasak psichologo, visi skirtingai. Net ir žvelgiant į tą pačią puokštę gėlių, visiems sukyla skirtingos mintys – vieną domina spalvos, kitam rūpi kaina, trečias mąsto apie kompozicijos idėją ar pan. „Prisiminkite, kiekvienas galime mąstyti taip, kaip norite. Iš tiesų visi mes darome mąstymo klaidų, nors ir tikime, kad galvojame teisingai. Kad jau mąstydami klystame visi, mąstykime, kaip norime, ir dėl to nesijaudinkime“, – patikina T. Lagūnavičius.
Dažniausios postmatricinio, ateities žmogaus, kuris nesirenka gyvenimo scenarijų, o gyvena juos visus, mąstymo klaidos, anot psichologo, susijusios su teigiama ar neigiama praeitimi, išorine ar vidine kontrole, tikrovės pakeitimu, kliūčių pačiam sau kūrimu ir pan.
Apie ką dažniausiai mąstome? Pasak T. Lagūnavičiaus, apie šeimą, darbą, mokymąsi, laisvalaikį, intymumą ir kt. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad mokomės nuolat, nes norime išlaisvinti ir ištobulinti skirtingus savo „aš“. Tačiau nepainiokite – mokymasis nėra laisvalaikis. Laisvalaikis yra pojūtis – skanus maistas, patinkanti muzika, atsipalaidavimas vonioje ar pan. „Jei savo kūnui ir smegenims neduosite peno, blogai jausitės“, – aiškina pranešėjas.
O kur dar egzistencinės tiesos, kurios yra įkaltos mums į galvas – nuolat svarstome, kiek esame laisvi, kiek reikia aukotis dėl vaikų, dėl karjeros, svarstome, už ką esame atsakingi, ir sukame galvas, kaip prablaškyti nuobodulį ir į gyvenimą įnešti naujų impulsų. „Sprendžiame ir niekaip neapsisprendžiame, bet vienaip ar kitaip apie tai galvojame“, – priduria T. Lagūnavičius.
Ką daryti? Psichologas tikina, kad visiems savo aš turime suteikti laiko, erdvės ir jėgų. „Iš darbo turite grįžti pailsėję, kad galėtumėte gyventi. Gerti kavutę, valgyti torčiuką, eiti į miestą ir pan. Tam taip pat reikia jėgų“, – pažymi psichologas.
Ir nesutinka pranešėjas su posakiu, kad jei nemąstai, vadinasi, egzistuoji: „Paprastai mąstydami mes atsitraukiame nuo to, ką darome. Įsivaizduokite, valgote skanų tortą ir pradeda apie jį galvoti. Tokiu atveju jūs jau ne valgote, o jį analizuojate. Nepradėkite galvoti.“
Jei pripažinsite, jog turite ne vieną vidinį „aš“, anot psichologo, daug laimėsite. Pirmiausia, niekada nesijausite vieniši. Antra, jūs daug visko sukursite, taigi paliksite daugybę dalykų. Galiausiai vieni jūsų „aš“ neatsako už kitų jūsų „aš“ sprendimus – jei prieš dešimtmetį priėmėte vieną ar kitą sprendimą, su laiku galite jį pakeisti ir nejausti dėl to kaltės.
„Taip pat neprivalote vykdyti ir savo įsipareigojimų. Jums sako, kad jūs įsipareigojote būti gera mama. Na, bet jei jūsų norite skirti laiko sau?“ – atkreipia dėmesį pranešėjas ir dar kartą primena, jog visi vidiniai „aš“ turi teisę egzistuoti ir nereikia rinktis vieno. „Nerealizuotas „aš“ baigiasi depresija“, – patikina jis.
Taip pat psichologas ragina pirmiausia pagalvoti apie savo jausmus, nes kiti žmonės per savo jausmus neretai jumis manipuliuoja. „Be to, jausmus žmonės gali pasirinkti. Juk, kaip ir sakiau, vieni į tą patį objektą žvelgdami pyksta, kiti džiaugiasi. Vadinasi, į tą patį objektą galima reaguoti skirtingai. Visada galite pasirinkti savo emocijas ir „aš“, kurį parodysite“, – tikina psichologas.
Taip pat žiūrėkite laidą „Proto džiunglės“, kurioje viešėjo T. Lagūnavičius.
