Karui Ukrainoje tęsiantis didelė dalis Lietuvos visuomenės susiduria su nerimu, jis esmingai keičia jų rutiną ir gyvenimo būdą. Gyventojai jaučiasi nebeturintys teisės džiaugtis, apleidžia dalykus, kurie anksčiau pralinksmindavo, kone visą parą seka naujienas. LRT.lt kalbinti psichologai sako, kad tai kenkia žmonių emocinei sveikatai ir gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad visuomenės emocinė būklė yra įvairi. Ji priklauso nuo to, kaip aktyviai žmogus įsitraukia ir domisi karu Ukrainoje.
„Dalis žmonių įsitraukė emociškai ir aktyviai ieško sprendimų, argumentų, ieško informacijos ir taip dalyvauja. Bet yra dalis žmonių, kurie įsitraukia per daug, dėl to stoja jų darbai, mokslai, kasdienė veikla. Tai yra blogai“, – tvirtina psichologas.
Pasak E. Šidlausko, nerimo būsenos apimtas žmogus tam tikra prasme gyvena tarsi kovinės parengties sąlygomis, jaučia įtampą.
„Tai lemia, kad tokia būsena papildomai sueikvoja energijos, žmonės, kurie tą išgyvena ilgą laiką, gali pervargti ir išsekti“, – pabrėžia psichologas.
Anot jo, netoliese vykstantis karas jau dabar padarė žalos Lietuvos gyventojų emocinei būklei ir tai jau yra pastebima.
„Tas pasireiškia silpnesne impulsų kontrole, irzlumu, dirglumu. Kai kuriems žmonėms tai jau nutiko. Jie yra pervargę nuo informacijos srauto, bejėgiškumo jausmo. Tu girdi, kad ten vyksta blogi dalykai, bet nelabai gali ką padaryti.
Tas bejėgiškumas gimdo agresiją, dirgulį. Užtenka mažos kibirkštėlės ir žmogus sprogsta – prasideda pykčio, nerimo priepuoliai. Tada atsiranda problemų, nes žmogus nebegali funkcionuoti“, – tikina specialistas.
Tokiems žmonėms psichologas primena, kad negalima pamiršti rutinos ir dalykų, kurie anksčiau kėlė džiaugsmą, verta apsvarstyti ir tai, kiek laiko per dieną žmogus seka įvykius, kurie susiję su karu. E. Šidlauskas pataria riboti aktyvaus domėjimosi Ukrainos situacija laiką.
„Galime paklausyti žinių, paskaityti straipsnių, tai užtrunka pusvalandį arba valandą ir tiek. Užtenka, nereikia gilintis, kreipkime dėmesį į kasdienę veiklą – pareigas, įsipareigojimus, artimuosius, darbus“, – sako jis.
Daug nerimo jaučiantiems žmonėms psichologas pataria bendrauti su ramesniais žmonėmis, kalbėtis ne tik apie įvykius Ukrainoje. Supratus, kad nebepavyksta tvarkytis su slegiančiomis emocijomis, geriausias sprendimo būdas – pokalbis su specialistu.
„Pripažinkime sau, kad jausti pyktį, liūdesį ar nerimą yra normalu, tai ne liga. Problema tada, kai žmogus praranda pusiausvyrą, kai to yra per daug. Tiesa, kai to nėra, irgi negerai, tai tam tikras signalas“, – sako E. Šidlauskas.
Psichologė: mokykimės iš vaikų
Psichologė prof. Nida Žemaitienė tvirtina, kad visuomenėje sukilęs nerimas yra natūralus. Tam įtakos turi ir dabartinės technologijos, kurios leidžia gyvai sekti įvykius Ukrainoje. Ji pastebi, kad dauguma didelį nerimą jaučiančių žmonių yra praradę kontrolės jausmą, o jo susigrąžinimas leistų grįžti į rutiną.
„Svarbiausia kalbėti, kaip atgauti kontrolę, nes tą kontrolę išgirstos naujienos mums išmušė, bet svarbu stengtis suprasti, kaip jautiesi, ir stengtis padėti sau atgauti kontrolę.
Tą padaryti galima skirtingais būdais: vieniems padeda suteikiama parama, kitiems pasikalbėjimas su šeima apie tai, kaip reikėtų elgtis, galbūt kokios kuprinės parengimas“, – tvirtina psichologė.
N. Žemaitienės teigimu, karas Ukrainoje kardinaliai pakeitė žmonių darbotvarkes. Ji teigia girdinti apie atvejus, kada naktį prabudę žmonės griebia telefoną ir tikrina, kas per tą laiką nutiko karo zonoje. Tą specialistė vadina iliuzine kontrole.
„Tai nemažina nerimo – veikia priešingai, tik mes susidarome iliuziją, kad kontroliuojame tai, kas vyksta, tačiau tai tėra iliuzinė kontrolė. Turime nepamiršti, kad mes gyvename valstybėje, kurioje karas nevyksta. Taip, esame netoli, solidarizuojamės su žmonėmis, kurie kovoja, tačiau turime atkreipti dėmesį ir į tai, kas vyksta dabar“, – sako psichologė.
Profesorė tvirtina, kad šiuo metu svarbu leisti sau jausti ir pripažinti savo jausmus. Tačiau ji pabrėžia, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą. Jei to padaryti nepavyksta, kreiptis į specialistus.
N. Žemaitienė gyventojams pataria bandyti grįžti į normalų gyvenimą – daryti rutininius darbus, dozuoti informaciją, atsirinkti šaltinius. Anot psichologės, labai svarbu stebėti savo jausmus ir leisti sau džiaugtis.
„Reikia save stebėti ir jeigu nebepavyksta kontroliuoti, atsijungti nuo to arba ateina tokios mintys, kad nebeturiu teisės nei džiaugtis, nei dirbti, nei miegoti, blaškausi, trūksta oro, jaučiu spaudimą, tai čia yra labai stipraus nerimo būsena. Reikia padėti sau įveikti tą nerimą“, – pataria ji.
Profesorė akcentuoja, kad žmonės naudoja skirtingus būdus, kurie padeda nusiraminti, tad nerimą jaučiantis žmogus taip pat turėtų pabandyti surasti sau tinkantį būdą.
„Vieniems padeda kūno pajautimas, grįžimas į savo kūną, įvardijimas visų matomų spalvų. Atitraukti dėmesį iš vidinio blaškymosi į tai, kas vyksta čia ir dabar. Reikia suprasti, kad dabar esu saugus, sėdžiu savo kambaryje.
Galime daug pasimokyti iš vaikų, jie labai gerai tvarkosi su nerimu. Kai jie sunerimsta, jie užduoda klausimus, gauna atsakymus ir toliau gyvena. Reikia pasirinkti kryptį padėti sau“, – pabrėžia N. Žemaitienė.
