Mokslininkai perspėja, kad vos 4 valandų trukmės miegas tiems, kurie neturi specifinio geno, daro didelę žalą, riziką susirgti lėtinėmis ligomis padidina daugybe kartų. Nemažai apie jūsų miego kokybę gali pasakyti tai, kokius sapnus sapnuojate ir ar juos pamenate nubudę. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ neurologė pažymi, kad vertingi ir sapnai su siaubo elementais. Kodėl?
Jūsų miego įpročiai gali daugiau nei tik gadinti namiškių nervus – pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko, jie labai iškalbingi ir gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą.
Pramiegame trečdalį savo gyvenimo, tačiau tai būtina, kad galėtume gyventi visavertį gyvenimą. Jeigu norime būti sveiki, kokybiškai gyventi ir dirbti būdravimo metu, miegu turime susimokėti, kad visa tai gautume. Pastovus miego trūkumas trumpina gyvenimą.
Miegant vyksta tam tikri procesai, kurie atkuria širdies ir kraujagyslių sistemą, pailsina smegenis, subalansuoja emocijas, panaikina streso padarinius, toksinus, miegant atkuriama ir imuninė sistema. Geriausias būdas įvertinti miego naudą – nemiegoti. Vieni neišsimiega dėl patiriamo streso, kiti – dėl knarkiančio partnerio, treti – dėl triukšmingų kaimynų.
Laidoje A. Unikauskas pristatė testą, kuris padės suprasti, kokie jūsų miego įpročiai. Atsakius į 5 klausimus tereikia suskaičiuoti, kokių atsakymų daugiausia: A, B ar C.
1. Kuri nuotrauka geriausiai atspindi jūsų sapnus?
A. Aiškūs sapnai su daug detalių, kartais primenantys siaubo filmus.
B. Sapnų neprisimenate ir net kitiems tvirtinate: aš nieko nesapnuoju.
C. Sapnai būna be pabaigos, jūs pabundate jiems nepasibaigus ir dažnai net būna gaila, kad pabudote.
Keliauti sudėtingais miego karalystės labirintais padėjo gydytoja neurologė, profesorė Rūta Mameniškienė. Ji pakomentavo, ką apie mus ir mūsų miegą pasako sapnai.
„Pirmo tipo žmonės, panašu, miega labai negiliai, dažnai pabunda ir iš kiekvieno sapno pabudę prisimena aiškų siužetą, užmigę toliau arba tęsia sapną, nors tai būna rečiau, arba sapnuoja kitą siužetą. Taip visą naktį – su labai daug prabudimų. Tie, kuriems būdingas B tipas, miega giliai, daug ir prabudę nieko neprisimena, nors tikrai sapnavo.
Trečiasis tipas – tie, kurie turi teisingas miego fazes. Mes gi sapnuojame abiejose miego fazėse, yra dvi miego fazės: gilusis miegas, apie kurį anksčiau buvo manyta, kad tik tada sapnuojame, ir paradoksinė, arba greitų akių judesių, miego fazė, kai atsigauna mūsų emocijos. Ten tų sapnų yra labai daug. Jeigu tos fazės pakankamos trukmės ir pabundame laiku, jaučiamės labai gerai, prisimename paskutinį savo sapną arba ne“, – pasakoja ji.
Neurologė priduria: siaubo elementai sapnuose būdingesni A tipo žmonėms, tiems, kurie labai daug sapnuoja, o tokie sapnai žmogui reikalingi tam, kad apsivalytų emocijos.
2. Kai ryte suskamba žadintuvas, kokia būna jūsų pirma reakcija?
A. Kuo skubiau paspaudžiate snaudimo mygtuką ir miegate toliau.
B. Žadintuvo tiesiog negirdite ir miegate toliau.
C. Atsikeliate dar prieš suskambant žadintuvui arba esate žvalus jam suskambus.
Žinoma, geriausia, kai mus pažadina vidinis laikrodis, kai žadintuvo nė nereikia, kai keliesi tuo pačiu laiku be žadintuvo ir esi žvalus bei pailsėjęs, gerai jautiesi ir keliauji į darbą ar mokyklą, pažymi R. Mameniškienė.
„Tiems, kurie negirdi žadintuvo, miego trūksta, vadinasi, žadintuvas skambėjo visai ne toje fazėje, kai esi pasiruošęs keltis. Esi kažkur sapnų karalystėje, žadintuvas liepia keltis, bet jo visai nesigirdi. Tie, kurie nuspaudžia žadintuvą, lygiai taip pat toliau miega, nes jiems neužtenka miego“, – apibūdina gydytoja.
3. Draugai pakvietė jus vėlyvų pusryčių. Kaip jūs jaučiatės?
A. Jaučiatės mieguisti, atsikeliate, bet dar norėtumėte pamiegoti arba išgerti kavos.
B. Jūs dažnai pramiegate.
C. Jaučiatės gerai, neturite problemų atsikelti, vos atsikėlę galvojate, ką valgysite.
Kodėl taip yra, kad vieni atsikėlę būtinai turi išgerti kavos ir kartais ne vieną puodelį? Pasak laidos viešnios, tai galima paaiškinti patogenetiniais mechanizmais: „Kofeinas jungiasi prie tų pačių receptorių, kur jungiasi miego norą sukeliančios medžiagos. Tai užblokuoja norą miegoti ir taip organizmas apgaunamas, kad nenori miego, kad nori dirbti. Tai palaiko mūsų energiją tam tikrą laiką, bet jei jau ketvirtas penktas puodelis, o esi nemiegojęs, ta energija ima ir išsenka. Tai padeda trumpam, bet laikui bėgant to efekto nebelieka.“
4. Jaukiai susisukate į pledą ant sofos ir žiūrite televizorių. Kaip jaučiatės?
A. Pavargęs pažiūrėsite kelis filmo epizodus, bet iki pabaigos tikrai neištempsite.
B. Nepažiūrėsite nė pusės filmo ir giliai įmigsite.
C. Būsite budrus ir susikoncentravęs į filmo turinį.
Ką pasako apie žmogų tai, kad jis sugeba net ir per spektaklį užsnūsti, net užknarkti? Kad trūksta miego, apibendrina R. Mameniškienė. Ar žiūrėdami filmą užmigsite, priklauso nuo to, kaip miegojote, ką veikėte dieną, ar smegenys yra pavargusios, ar dar žvalios. Visgi neurologė atkreipia dėmesį: jeigu nutinka A ar B variantai, tai labiau lemia tai, jog prastai ilsėjotės naktį ar kelias naktis iš eilės, o ne kad daug dirbote per dieną.
5. Jums atrodo, kad pietų miegas savaitgaliais:
A. Privalomas.
B. Tragedija.
C. Laiko švaistymas, nes yra svarbesnių dalykų.
Žmogus snūsteli ir po to gerai jaučiasi, bet būna, kad po pokaičio jaučiamasi ir blogai. Tai lemia, kaip ilgai snaudėte, – dieną per ilgai nereikėtų miegoti, galima snausti iki 20 minučių, teigia R. Mameniškienė.
Ar pietų miegas – geras dalykas? „Priklauso nuo įpročių. Yra žmonių, kurie tą daro kasdien. Jeigu tai netrukdo užmigti vakare, o po to ir žvaliam atsikelti ryte, tai kodėl ne“, – kalba pašnekovė.
Jeigu dažniausiai pasirinkote atsakymą A, jūsų miego fazės trumpos ir greitos, greičiausiai jūs turite problemų užmigti, sunkiai miegate. Miegas jautrus, bet koks triukšmas gali jus išbudinti, o atsikėlę nesijaučiate pailsėję, tik labiau išsekę.
Ką tokiems žmonėms reikėtų daryti, pataria neurologė: „Pirmiausia siūlau pagalvoti, ką mes veikiame dieną iki miego ir ką galėtume pakeisti. Galbūt po pietų per daug kavos, gal saldumynų, gal popietę reikia šiek tiek pasportuoti (bet ne vėlai vakare), gal vakare reikia lengvai užkąsti, nes per anksti nustojame valgyti? Tą sutvarkius galima pagerinti, pagilinti miegą, miego fazių kaitą.“
Jeigu daugiausiai atsakymų B, miegate giliai, galite užmigti iš karto, o žadintuvo negirdite. Tokius žmones galima pavadinti jungikliais, sako A. Unikauskas: kai jie įjungti, gyvena, kai išjungti, visiška tamsa. Dėl to tokius žmones miegas gali suimti bet kur ir bet kada, net ir žiūrint filmą.
Kietai įmigti nebūtinai lovoje nieko tokio ar tai rodo, kad žmogus turi problemų? R. Mameniškienė tikina: tokiam žmogui trūksta miego. Jeigu žmogui miego pakanka, jis bet kur nemiegos.
„Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų miegoti 7–8 valandas, bet jeigu jis miega 5 valandas, jam miego greičiausiai trūksta, dėl to jis smenga į tą miegą ir ryte keliasi sunkiai. Pasižiūrėkite, kiek miegate, kaip miegate, susitvarkykite dienos režimą ir miego laiką“, – pataria ji.
Jei vyraujantis atsakymas C, tai energiją tausojantys miegotojai: jiems galima pavydėti, nes jie laiku gulasi, naktį miega, o keliasi irgi be problemų.
„Manau, kad tai yra idealu ir turėtų būti kiekvieno siekiamybė. Mes sakome, kad reikia atsigulti tikrai prieš 12 valandą tam, kad gautum pakankamai lėto miego, kai susitvarko atmintis, dėmesys, energija, imuninė sistema, apetitas ir daug kitų dalykų“, – sako neurologė.
Ar galimas variantas, kad žmogus naktį visai nemiegotų, bet miegotų dieną ir gerai jaustųsi? Pasak pašnekovės, labai retai kai kurie žmonės turi specifinį geną, kuris lemia trumpą miego trukmę, tačiau tai nelemia noro miegoti dieną ir nemiegoti naktį, greičiau tai įpročio reikalas. „Vis tiek mūsų fiziologija tokia, kad miegą skatinantis hormonas melatoninas pradeda veikti vakare“, – atkreipia dėmesį ji.
Mokslininkai galvoja, kad 4–5 valandų miego tiems, kurie neturi minėto specifinio geno, yra tikrai per mažai, o tokiu atveju rizika susirgti lėtinėmis ligomis išauga daugybę kartų.
Kad nuo dieninio miego būtų sugrįžta prie naktinio, galėtų padėti kognityvinė elgesio terapija: psichologinis susivokimas, emocijų sutvarkymas, palaipsnis ėjimas prie įprasto miego režimo.
Kad miegas būtų kokybiškas, R. Mameniškienė dalijasi rekomendacijomis: pirmiausia ji pataria nežiūrėti baisių žinių, kaip viskas yra blogai, ypač vakare, antra, šalia lovos turėti knygelę, kurios nemėgstate skaityti, pavyzdžiui, mokslo ar filosofijos, trečia, aktyviau gyventi. Jeigu žmogus pakankamai judėjo dieną, jo miegas bus geresnis.
„Mūsų kūnai – lyg baterijos. Juos reikia perkrauti, o tai vyksta tik mums miegant kokybiškai ir tinkamai“, – pažymi A. Unikauskas.
Plačiau – vasario 12 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
