Pačios venos nesusitraukinėja, susitraukinėja kojų raumenys ir taip priverčia kraują, esantį venose, grįžti link širdies. Štai dėl ko būtina judėti, tačiau ne tik dėl nejudros išsivysto kojų venų varikozė, kuriai įsibėgėjus pacientai skundžiasi „švininėmis“ kojomis. Tai gali lemti tiesiog vidurių užkietėjimas.
„Kur yra mūsų širdis, žinome visi, tačiau labai nustebtumėte, jeigu pasakyčiau, kad visi turime po „antrą širdį“ ir ji yra kojose. Kojų venos turi vožtuvus, o kojų raumenys pumpuoja kraują link širdies“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako J. Plisienė.
Su kojų „širdimi“ susijusi liga vadinama venų varikoze. Šios ligos komplikacijos ne tik sukelia skausmą, darko estetinį vaizdą, bet ir gali baigtis staigia mirtimi.
„Mėlynos, raudonos, violetinės venos jūsų kojas gali paversti žemėlapiu. Varikozė neišsivysto staigiai, tačiau negydoma progresuoja. Tai ilgai vykstantis procesas, kurio priežastis gali būti ir įgimtas veninių sienelių audinio silpnumas, ir genetiniai ar netgi netinkamo gyvenimo būdo nulemti veiksniai“, – pasakoja kardiologė.
Kai vožtuvai funkcionuoja gerai, kraujas teka link širdies ir atgal grįžti negali todėl, kad vožtuvai sulaiko kraują. Jeigu vožtuvai neužsidaro taip, kaip turėtų užsidaryti, atsiranda kraujo sankaupos, o greta esančios venos išsiplečia.
J. Plisienė
Koks mechanizmas sąlygoja venų varikozę?
Varikozinės venos atrodo lyg išsipūtę mazgai visame kojų paviršiuje, kartu lydimi ir voratinklinio tinklo, smulkiųjų venų. Dažniausiai tai atsiranda ne be priežasties.
„Venos turi vožtuvus. Kai vožtuvai funkcionuoja gerai, kraujas teka link širdies ir atgal grįžti negali todėl, kad vožtuvai sulaiko kraują. Jeigu atsiranda vožtuvų nepakankamumas, vožtuvai neužsidaro taip, kaip turėtų užsidaryti, kamieninėse venose atsiranda veninės stazės, kraujo sankaupos, o greta esančios venos išsiplečia. Tad dažniausiai tai įvyksta dėl pagrindinių venų vožtuvų problemos, kai jie neužsidaro“, – aiškina J. Plisienė.
Varikozės rizikos veiksniai
– Ilgas stovimas ar sėdimas darbas
– Aukštas ūgis
– Nutukimas
– Sunkus fizinis darbas
– Sportas
– Darbas karštyje
– Avalynė
– Moteriška lytis
– Vidurių užkietėjimas
– Alkoholis
Svarbu kai ką pasakyti apie vidurių užkietėjimą: žarnyne užsilaikius išmatoms didinamas spaudimas dubenyje esančios venoms, to atsakas – išsiplėtusios kojų paviršinės venos. Panašus mechanizmas veikia ir esant nėštumui, prasidėjus gimdymui, kadangi vaisius spaudžia dubens giliąsias venas. Tai irgi gali sąlygoti paviršinių venų išsiplėtimą.
Rizikos veiksnių nemažai, kai kurių pakeisti nė negalime: lyties, amžiaus, genetikos, bet yra dalykų, kuriuos galime pakeisti ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Nekreipti į šiuos kojų venų voratinklius dėmesio ar skubiai kažką daryti? Ir kodėl net atlikus operaciją šis veninis tinklas vėl gali išryškėti? Kraujagyslių chirurgė, doktorantė Agnė Gimžauskaitė sako, kad venų varikozės atsinaujinimas įvairių studijų duomenis gali siekti net iki 30 proc., kitaip sakant – trečdaliui pacientų po operacijos ši liga galimai atsinaujins.
„Tai visiškai nepriklauso nuo intervencijos, taikyto gydymo subtilybių, techninių momentų, kaip tai buvo atlikta. Didelę dalį lemia individualios organizmo savybės – neovaskuliarizacija ir kiti požymiai“, – pažymi gydytoja.
Išskiriamos šešios paviršinių venų varikozės stadijos.
– Pirma stadija – kai jaučiamas tik estetinis nepasitenkinimas, pastebimas išsiplėtęs kapiliarinis tinklas.
– Antra stadija – kai susiformuoja venų varikoziniai mazgai, kurie tampa lengvai pastebimi net ir aplinkiniams.
– Esant trečiai stadijai prisideda kojų tinimas, pacientai skundžiasi, kad kojos tapo sunkios, tarsi švininės, norisi mūvėti kojines, o grįžus namo pakelti kojas kažkur aukščiau.
– Ligai įžengus į ketvirtą stadiją pastebimi odos pokyčiai, susiformuoja hiperpigmentinės dėmės, vystosi poodinio riebalinio audinio suplonėjimas.
– Penkta stadija – prieš tai buvusi veninė opa, kuri šiuo metu yra sugijusi.
– Šešta stadija – aktyvi veninė trofinė žaizda, kuri sunkiai gyja, reikalauja didelių medicininių kaštų. Šioje stadijoje pacientas yra invalidizuojamas.
Pati vena aktyviai nesusitraukinėja, susitraukinėja kojų raumenys ir priverčia kraują, esantį venose, grįžti link širdies. Judėti reikia vienareikšmiškai.
A. Gimžauskaitė
„Pagal naujausios literatūros duomenis, gydyti agresyviu intervenciniu metodu galima jau antroje stadijoje, kai pastebime didesnius varikozinius mazgus. Nereikėtų laukti, kada pacientas pradės skųstis tomis sunkiomis „švininėmis“ kojomis. Gydymo metodų yra daug, aukso standartas yra chirurginis gydymo metodas, kai pašaliname pačią ligos priežastį, paviršinės venos kamieną, kuris dažniausiai būna išsiplėtęs, vožtuvai nesandarūs. Reikia atlikti atvirą venų šalinimo operaciją arba pasinaudoti naujais minimaliai invaziniais gydymo metodais, tarkime, lazeriu.
Kada galime gydyti lazeriu, priklauso nuo paciento lūkesčių, tam tikrų techninių parametrų, ar paviršinis venos kamienas yra ne per platus, ar nėra labai vingiuotas, ar galima prieiti su lazeriniu kateteriu. Todėl svarbu neuždelsti, laiku kreiptis į kraujagyslių chirurgą, kad vis dar būtų galima taikyti minimaliai invazyvų gydymo metodą“, – pasakoja A. Gimžauskaitė.
Pasak laidos viešnios, rizikos veiksnius galima šiek tiek pakoreguoti. Viena iš pagrindinių profilaktinių priemonių – kompresinių kojinių mūvėjimas.
„Kai pacientas jau jaučia ligos simptomus, atsiranda varikoziniai venų mazgai, skiriamos antros klasės kompresinės kojinės. Jos palengvina simptomus. Papildomai galima skirti ir flebotonikų, vaistų, kurie veikia veninę kraujotaką, taip pat palengvina simptomus, tačiau tai yra konservatyvios priemonės, jos skirtos simptomams palengvinti, bet ne etiologijai pašalinti“, – komentuoja kraujagyslių chirurgė.
Jeigu žmogus delsia kreiptis į gydytojus, jis rizikuoja sulaukti šios ligos komplikacijų, kai išsivysto paviršinės venos uždegimas, susiformuoja trombai, kurie gali pasiekti giliąsias venas ir iš ten nukeliauti į plaučių arterijas, sukelti plaučių arterijų trombinę emboliją, būklę, kuri dažnai reikalauja reanimacinio gydymo ir gali baigtis mirtimi. Prie ūmių komplikacijų priskiriamas ir kraujavimas iš venų varikozinio mazgo.
„Mūsų kojų raumenims dirbant užtikrinama, kad kraujas iš apatinių galūnių grįžtų į širdį. Pati vena yra tiesiog vamzdelis, turintis vožtuvus, bet ji aktyviai nesusitraukinėja, susitraukinėja kojų raumenys ir priverčia kraują, esantį venose, grįžti link širdies. Judėti reikia vienareikšmiškai.
Kitas dalykas, yra bendrieji sveikos gyvensenos principai. Jūsų mityba turi būti subalansuota, praturtinta mikroelementų, antioksidantų, reikėtų vengti vidurių užkietėjimo“, – pataria A. Gimžauskaitė.
Varikozė neišsivysto staigiai, tačiau negydoma progresuoja, todėl atminkite, kad svarbi ne tik jūsų širdis, bet ir kojos, kurios gali nuvesti jus į pasaulio kraštą, bet gali ir įkalinti namuose.
Plačiau – vasario 5 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
