Dabar, kai dienos teturim 7 varganas valandas, jei iš viso šviesa sugeba prasimušti pro cepelininį dangų, pats laikas pašnekėti apie gyvūnų miegą. Ar kada ryte pabudę savo šiltuose patogiuose pataluose, kur čiužinys ir pagalvė susiformuoja pagal jūsų kūno formą, antklodė kvėpuoja, o paklodė masažuoja, pagalvojot, kaip tie vargšai paukšteliai ir žvėreliai miega? Ar išvis jie miega?
Kada jie miega? Kada spėja pamiegoti kirstukas, jei dvi valandas neparijęs dvesia iš bado? Kaip nesušąla ant sniego parpdami elniai ir stirnos? Kaip pelėdos miegodamos kaminuose išgyvena psichologines traumas, susidūrusios su Kalėdų seneliu, kai tas čiuožia žemyn imbierinių sausainių vogt?
Miegas yra tokia gyvūno organizmo ramybės būsena, kurios metu jis pailsi ir atkuria jėgas. Miegas, nebūtinai toks pat, kaip mūsų, yra būdingas ir vabzdžiams, ir įvairiausiems stuburiniams. Žuvys, varlės, gyvatės, driežai, paukščiai ir, žinoma, žvėrys turi pailsėti. Gyvatės miega atsimerkusios, nes neturi vokų.
Čiurliai sugeba miegoti skrisdami kelių kilometrų aukštyje. Mums užtenka 8 -10 valandų miego, katėms ir 18 valandų mažai, miegapelės ir 20 valandų per parą praparpia, o kokiam drambliui ir 3 valandų pakaktų.
Kirstukai dėl labai greitos medžiagų apykaitos turi nuolat maitintis. Jie neturi galimybių snausti ilgiau nei valandą. Tad visas jų gyvenimas: paėdu, trumpai pasnaudžiu, paėdu, trumpai pasnaudžiu – ir taip visus „ilgus“ pusantrų metų gyvenimo.
Kai kurie gyviai yra prisitaikę pamiegoti ir ilgiau, kai reikia išgyventi sausros, šalčio, bado periodus. Drugeliai, kiti vabzdžiai ar kokie moliuskai taip praleidžia šaltąjį ar sausąjį metų laiką.
Šaltakraujai gyviai, tokie kaip varliagyviai ar ropliai, irgi įminga savo pamėgtose žiemavietėse. Gyvatės renkasi visokius urvelius, varlės gali miegoti po žeme ar vandens telkinių dumble. Tritonai ropoja žiemoti į urvus, olas, rūsius.
Paukščiams įmygis nebūdingas. Kai kurios rūšys gali išbūti ilgiau visiškos ramybės būsenos nesimaitindami, pavyzdžiui, kokie kolibriai, čiurliai ar kai kurie karveliai. Vienintelis paukštis, kuris išties įminga, yra viena Amerikoje gyvenanti lėlių rūšis.
O kur šiaip paukščiai ilsisi? Vandens paukščiai gali tiesiog miegoti vandenyje, salelėse, ar ant vandens augalų. Gervės miega įsibridusios į vandenį. Plėšrūs paukščiai ilsisi medžiuose. Pelėdos dienas leidžia arba drevėse, arba prisiglaudusios prie medžio kamieno, kad jų nepastebėtų visokie įkyrus triukšmadariai.
Kai kurie paukščiai nakvynėn skrenda dideliais būriais (tai vienas iš būdų apsisaugoti nuo plėšrūnų). Varnos, kuosos, kovai neperėjimo laikotarpiu buriasi į didelius pulkus ir miega medžių viršūnėse.
Varnėnai ir kregždės neperėjimo metu lekia į nendrynus miegot. Zylės šiuo metu miega drevėse, inkiluose, įvairiuose pastatų plyšiuose. Viena iš priežasčių, kodėl inkilus reiktų kelti jau rudenį – kad visokie paukščiai turėtų, kur šiltai praleisti naktis.
Ilgauodegės zylės miega po kerplėšomis draugiškai susiglaudusios. Kiti paukščiai tiesiog ieško užuovėjos, glaudžiasi prie kamienų ir taip praleidžia naktį. Jei yra sniego, kurapkos ir tetervinai miega į jį įsirausę, juk nieko nėra šilčiau už sniego patalus, tai jums bet koks pelėnas paporins.
O kaip paukščiai iš medžių neiškrenta, kai miega? Vos jie atsitupia ant šakos, kojų sausgyslės įsitempia, pirštukai susilenkia, apkabina šakelę ir net atsipalaidavus raumenims paukštis išsilaiko.
Apie tai, kad šikšnosparniai, ežiai, usūriniai šunes, barsukai, meškos, miegapelės įminga jau daug pasakojau. O ką daro kiti gyviai? Nemaža dalis jų turi savo (nebūtinai savo) urvus, olas, dreves, lizdus ir pan., kur ir ilsisi.
Taip pogulio eina bebrai, ūdros, ondatros, įvairios pelės ir pelėnai, voverės, kiaunės, žebenkštys, šeškai. Urvuose gali miegoti ir lapės, ir vilkai. Nors jiems visai nesudėtinga ir tiesiog ant sniego atsigulti ir uodega apsikloti.
Lūšys mėgsta ilsėtis medžiuose. Kiškiai prieš einant miegelio į pakrūmę sumėto pėdas, kad jomis sekantys plėšrūnai pasimestų ir netrukdytų žvairiui snausti. Šernai mėgsta parpti draugėje.
Kaip ir kiti kanopiniai, jie daugiau blūdija naktimis, o dienomis ilsisi. Mėgsta jie susiglausti, neretai ir migį iš eglišakių ar nendrių įsirengia.
Kadangi kiaulės šiuo metu pas bernus išbėgusios, tai jaunimui tenka vieniems be šiltos didelės ir kvepiančios mamkos parpti ir laukti, kol ta vestuves baigs švęst.
Stirnos prieš eidamos miegoti nusikapsto sniegą, nes miegodamos ant sniego gali gauti plaučių uždegimą. Dažniausiai jų migių galima sutikti šalia laukų pačiame miško pakraštyje.
Elniai dienoti eina giliau į mišką ir, žinoma, kaip ir kiti kanopiniai, jie neturi tokios prabangos ilgai parpti. Gyvūnai nuolat bunda tikrindami, ar aplink ramu, ar negresia joks pavojus. Briedžiai gali miegoti kur papuola, bet įdomu, kad jie nemėgsta glaustytis. Net briedžiukas guli per kelis žingsnius nuo mamos, o ne jaukiai prisiglaudęs.
O ar žvėrys sapnuoja? Taip, visi žinduoliai sapnuoja, ir net paukščiai su ropliais. Tik kokie tie jų sapnai, vargiai ar kada galėsim sužinoti.
Tai saldaus miegelio belaukiant žiemos švenčių.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat žiūrėkite:
