Jaukus švenčių laukimas į motinystės atostogose esančios žurnalistės ir televizijos laidų vedėjos Eglės Daugėlaitės šeimos namus šiemet įsisuko anksčiau, dar gruodžio 1-ąją, kai svetainėje išdygo žaliaskarė. Tiesa, taip nutiko ne šiaip sau, o dėl labai jaukios priežasties. Be to, Estijoje gyvenanti žurnalistė papasakojo, kokia vietos tradicija neaplenkė jos balkono ir kaip ji kalėdinę pasaką kuria savo vaikams.
Švenčių belaukiant portalas LRT.lt tęsia tekstų ciklą „Mano eglutė“ apie iš televizijos ekranų puikiai pažįstamų veidų šventes, namų puošybą ir Kalėdų dvasią į namus atnešančias žaliaskares.
Nors E. Daugėlaitė sako, kad vos prasidėjus šventiniam šurmuliui namų puošti paprastai neskuba, šiemet eglė jos namuose atsirado dar gruodžio 1-ąją. Mat Eglės šeima nutarė įsiamžinti šventinėje fotosesijoje.
„Mano šeima nemėgsta fotoaparatų blyksčių, tad, norėdama užfiksuoti šitą greit skriejantį laiką, sugalvojau pasikviesti fotografę. Šeimos nuotraukų, kuriose būtume visi keturi, beveik neturime, tad dėl šios priežasties ir gavau pritarimą. Susitarėm su fotografe namie surengti greitą šventinę fotosesiją.
Iš esto nusipirkau eglutę, nes manoji dirbtinė per kraustymąsi liko kažkur sandėliuojama pas tėvus garaže. Tad šiemet po ilgo laiko pirkau gyvą žaliaskarę. Galvojau, kad perku kėnį, bet, jau traukdama iš automobilio, iš aštrių spyglių supratau, kad nusipirkau eglę. Graži kaip iš atviruko, bet kažin, ar bus žalia ir su spygliais per Kalėdas. Geroji dalis ta, kad niekas prie jos per daug nesišlieja, grožisi iš tolo, nes badymasis atbaido net didžiausius namų smalsuolius“, – su šypsena portalui LRT.lt pasakoja Eglė.
Tiesa, ji sako, kad namų Estijoje balkoną papuošė dar anksčiau: „Pasidaviau estiškai tradicijai lapkričio mėnesio viduryje jau pamažu degti lempeles, nes čia tikrai anksčiau temsta.“
Eglei patinka prieš šventes papuošti namus, moteris spėja, kad tai jos mamos įtaka – ji visuomet puošia namus, o kvartalas, kuriame tėvai gyvena, pastaraisiais metais primena kalėdinį miestelį su papuoštais kiemais, balkonais ir pastogėmis.
„Man apskritai labai jauku, kai už lango – niūru, o namuose visi pradeda degti žiburėlius ant langų, balkonuose, namuose įžiebia eglutes“, – šypsosi ji.
Dabar motinystės atostogose esančios žurnalistės namuose krykštauja du sūneliai. Jiems gimus, anot Eglės, atsirado ir didesnė prasmė kurti savas Kalėdų tradicijas: „Pasakoti ir rodyti, kas tai. Vyresniojo darželyje taip pat kasdien vaikai verčia Advento kalendorių, specialiai jį auklėtojos sukūrė su užduotėlėmis, ne su saldainiais. Taigi, sūnus kasdien grįžta visas spalvose išsimaudęs. Turbūt dabar ir yra smagiausia kurti tą kalėdinį pasakojimą vyresnėliui, nes jis vis daugiau supranta, laukia Kalėdų Senio, dovanų. Laišką seniausiai parašėm, tik kad norų sąrašas auga kasdien.
Mano tėvams (kaip jie patys atsimena) tas nuoširdus vaiko laukimas, džiaugsmas, nuostaba ir sukurdavo pačią tikriausią šventinę dvasią, tad pradedu ir aš savo kailiu pajusti tą jų nupasakotą jausmą.“
Sniegais nupustytą ir šalčiais paženklintą švenčių laukimą sušildo ne tik į eglutę smalsiai žvelgiančių sūnelių akys, bet ir jaukūs, iš vaikystės sugrįžtantys prisiminimai. „Aš griežtai reikalaudavau gyvo Kalėdų medžio, gyvos eglutės. Man patiko tas kvapas kambaryje. Mano lova buvo beveik prie pat eglutės. Nežinau, kaip ten Kalėdų Seneliui pavykdavo dovanas patyliukais sudėti, bet Kalėdos man neabejotinai buvo laukiamiausia metų šventė. Viskas džiugindavo – valgiai, pokalbiai, tradicijos ir, žinoma, dovanos“, – prisimena ji.
Vis tik svarbiausia, pasak Eglės, kad per Kalėdas bent dalis artimųjų galėtų susitikti ir susėsti kartu prie šventinio stalo, pabūtų drauge. „Karantinai leido pajusti, kaip nemiela ir tuščia, kai prie šventinio stalo sėda ne visi. Toks nemalonus nuolatinio trūkumo ir ilgesio jausmas, manau, aplankė ne vienus namus. O kad daugiau tai neatsikartotų...“ – atsidūsta žurnalistė.
