Kepenys – pats kantriausias kūno organas. Jis ne tik pašalina iš maisto toksinus, bet dar ir atstato jūsų pačių kūnui padarytą žalą. Tačiau galiausiai ir joms visko būna per daug. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pateikė 3 būdus, kaip padėti savo dažniausiai tyliai kenčiančioms kepenims.
Ar žinote, koks organas mūsų kūne yra pats kantriausias? Kad ir kas negero su juo vyksta, jis apie savo problemas niekaip nepraneša. Mes ilgai nieko nejaučiame, o įdomiausia tai, kad jis atstato mūsų pačių organizmui padarytą žalą, išvalo iš jo mus atakuojančius toksinus – nuodus. Šis organas – tai gyvybiškai mums svarbios kepenys.
„Tai iš tikrųjų nepakeičiama apsauga nuo mūsų krečiamų kvailysčių. Kepenys yra ir svarbi mūsų švaraus kraujo be toksinų sąlyga. Tai ir apsauga nuo tų pačių toksinų. Kas įdomiausia – pačių kepenų niekada neskauda. Jos turi tokią kapsulę ir tik kai ji ištempiama, padidėja, tada galima jausti skausmą“, – pasakoja laidos vedėjas.
Paprastai žmonės didžiausiu kepenų priešu įvardija alkoholį, tačiau ne ką mažesnis, bet daug dažniau pasitaikantis ir veikiantis kaip priešas yra netinkamas maistas. Kodėl nesveikas gyvenimo būdas ir sveikos kepenys – misija neįmanoma?
„Į kūną negali patekti toksinai, nuodai. Viskas, ką mes suvalgome, pereina per kepenis, kepenys turi tai išvalyti. Kai valgote maistą, kepenys išvalo toksines medžiagas, suskaido toksinus iki nekenksmingų medžiagų, net iki vandens ir CO2. Bet kepenys pamažu darosi užterštos, jos tinkamai nebedirba ir toksinų lieka vis daugiau. Jie pamažu patenka į kraują, pamažu visas mūsų organizmas apnuodijamas, įskaitant kepenis“, – kalba A. Unikauskas.
Kiekvienas iš mūsų kartais imame ir apsunkiname darbą savo kepenims. Taip darant nuolat kepenys pamažu pasikeičia, nes yra sužalojamos. Galiausiai jos nebegali tinkamai atlikti savo darbo. Tad kepenimis metas susirūpinti dar tada, kol nepadarėte neatitaisomos žalos.
„Netinkamas maistas yra pati dažniausia mūsų kepenų pažeidimo priežastis, dėl jo kepenys suriebėja. Dėl alkoholio kepenys taip pat suriebėja. 90–95 proc. visų kepenų pažeidimų prasideda kepenų suriebėjimu. Bet jeigu imtume statistiškai, be jokios abejonės, pati dažniausia kepenų patologijos priežastis – nesveikas maistas“, – pažymi profesorius.
Pusė žmonių turi problemų su kepenimis, tačiau retas supranta, kad kaltas būtent netinkamas maistas.
A. Unikauskas sako, kad įprastai visi girdi tik tokius kepenų ligų pavadinimus, kaip cirozė ar hepatitas, tačiau tai prasideda kepenų suriebėjimu. To užtenka, kad kepenų darbas jau būtų sutrikdytas.
„Pusė žmonių turi problemų su kepenimis, tačiau retas supranta, kad kaltas būtent netinkamas maistas, šlamštmaistis. Jeigu leidžiate sau valgyti tokį maistą ypač retomis progomis – nieko baisaus. Aš tikrai nesakau, kad šių produktų negalima valgyti niekada gyvenime, bet tai turi būti išskirtiniais atvejais. Visa tai prives prie kepenų suriebėjimo, o tada jos blogai dirbs“, – perspėja medikas.
Gera žinia ta, kad ir pažeistos kepenys geba atsistatyti. Jeigu tai tik kepenų suriebėjimas, kepenys gali atsistatyti 100 proc.
Jūs galite padėti savo kepenims:
1. Gerdami kavą
„Atliktas tyrimas rodo, kad kava ne tik suteikia jums rytais daugiau energijos. Kavos gėrimas, pasirodo, gali padėti sumažinti padarytą žalą jūsų kepenims. Tad jei jau valgysite sausainių, nepamirškite prie jų ir puodelio juodos kavos. Dar geriau – visiškai atsisakyti sausainių ir išgerti tik kavos, tai padės atstatyti padarytą žalą“, – patikina daktaras.
2. Užtikrindami pakankamą B grupės vitaminų kiekį
A. Unikauskas pataria: vartokite produktus, kuriuose daug B grupės vitaminų. Ypač naudingas vitaminas B4, kurio daugiausiai galite gauti iš jautienos, kepenų, lašišos, avinžirnių, kiaušinių.
3. Vartodami produktus, kuriuose gausu flavonoidų
Nepamirškite produktų, kuriuose gausu flavonoidų – tam tikrų cheminių junginių, esančių, pavyzdžiui, petražolėse, arbatose. „Patikėkite, jūsų kepenys jums padėkos, net jei jų ir nejaučiate“, – sako jis.
Net ir nieko apie save nepranešdamos jūsų kepenys gali kentėti, o šis organas gyvybiškai svarbus, tad rūpinkitės juo.
Plačiau – spalio 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
