Blogieji angliavandeniai – tai perdirbti angliavandeniai, iš kurių pašalinta visa, kas naudinga. Bet jie – saldūs ir skanūs, tad traukia žmones kaip bites medus. Kaip atsistatyti persivalgius šių angliavandenių? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas ir mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė.
Prisivalgėte nesveiko maisto: bulvių traškučių, saldainių, sausainių, riebių ledų su uogiene ar kažko panašaus? Dabar gailitės ir jaučiatės apsunkę? Ką daryti prisivalgius nenaudingo maisto, rafinuotų angliavandenių, kad tai nepridarytų žalos jūsų organizmui?
„Dauguma viena ausimi yra girdėję, kad angliavandeniai gali būti gerieji ir blogieji, jeigu tiksliau – rafinuoti ir nerafinuoti. Prisipažinsiu, man jie visi blogieji, tik vieni labai blogi, kiti tiesiog kiti, skaidulos – vėlgi atskira tema. Visgi rafinuoti, arba perdirbti, angliavandeniai yra tai, kas kelia rūpestį“, – kalba daktaras.
Kas tie perdirbti angliavandeniai? Tai angliavandeniai, iš kurių pašalinama tai, kas naudinga, o paliekama tai, kas skanu. Toks maistas nebeteikia jokos naudos. Iš jo pašalinama tai, kas mums galbūt nepatinka, pavyzdžiui, kvapas, spalva, skonis. Juk įvairios medžiagos, taip pat ir naudingos, suteikia įvairių savybių, tad pašalinama tai, kas nekelia apetito, ir paliekama tai, kas skanu, saldu. Rafinuotų angliavandenių yra jau paruoštuose produktuose, pavyzdžiui, miltuose, baltuosiuose ryžiuose.
Kaip organizmas reaguoja į rafinuotus ir nerafinuotus – natūralius – angliavandenius?
Jeigu valgome daržoves, kurios irgi yra angliavandeniai (jose gali būti ir skaidulų, kurios irgi angliavandeniai, bet tai nevirškinami produktai, tiksliau – virškinami mūsų žarnyno bakterijų), gauname sveiką produktą. Dėl to ir sakoma, kad tai – gerieji angliavandeniai. Mūsų organizmas kaip automobilis: tie, kurie prižiūri automobilius, pila gerą kurą, o būtent tokie angliavandeniai yra geras kuras. O blogas kuras mums neduoda nieko naudingo, negana to, kad jį apdorotume, dar iš savo atsargų turime panaudoti sukauptas naudingas medžiagas.
Ilgainiui ląstelės išvis nebepriima jokio maisto, jos perkrautos, o vietoje to, kad naudotumės vadinamuoju Krebso ciklu, t. y. riebalus ir baltymus energijai gaminti, mes pradedame naudoti tik gliukozę. Turime mažai energijos, jaučiamės blogai, gaminami riebalai, tad tunkame, vystosi įvairios ligos. „Dėsime į kūną blogą kurą – kūnas „užlūš“, – apibendrina A. Unikauskas.
Biomedicinos mokslų daktarė, mitybos konsultantė S. Čapkauskienė pataria, kaip žinoti, kad produkte bus rafinuotų angliavandenių: „Turime žinoti, kokie yra rafinuoti ir nerafinuoti angliavandeniai. Rafinuotus skirstome į paprastus ir sudėtingus. Paprasti yra cukrus: sirupai, saldūs gėrimai, džemai, saldainiai, sudėtingi – tai koncentruotas krakmolas, baltieji miltai, baltieji ryžiai. Jeigu mes paimame pakuotę ir matome, kad baltieji miltai, cukrus yra sudedamosios dalys, tai tikrai žinome, kad yra rafinuotų angliavandenių.“
Su angliavandeniais gauname krakmolo, bet krakmolas gali būti virškinamas greitai ir daug lėčiau. Labai svarbu pasirinkti kuo mažiau apdorotą produktą todėl, kad jame bus didesnis procentas lėčiau virškinamo krakmolo. Ką tai reiškia?
Moksliniai tyrimai rodo, kad per gausus rafinuotų angliavandenių vartojimas, didelis cukraus kiekis maiste silpnina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atmintį. Gliukozė netgi mažina savikontrolę, padidina pyktį, agresiją, vaikų aktyvumą.
S. Čapkauskienė
„Kada mes suvalgome rafinuotų angliavandenių, jie greitai suvirškinami, gliukozė greitai patenka į kraują. Paskui gliukozę kyla insulino koncentracija. Energijos gauname valandai, pusantros. Tuoj vėl norime valgyti, vėl kažko užsimanome. Ir važinėjame tokiais amerikietiškais kalneliais, nes nesijaučiame sotūs. Tokiu būdu sotumo jausmo neišlaikome ir nuolat užkandžiaujame.
O kada valgome viso grūdo produktus, tuos angliavandenius, kurie yra neapdoroti arba apdoroti minimaliai, juose yra daugiau stabilaus, lėtai virškinamo krakmolo. Tuomet gliukozės koncentracija didėja lėtai, lėtai kyla insulinas. Tokiu būdu nepatenkame į amerikietiškus kalnelius, išlaikome sotumo jausmą“, – pasakoja ji.
Jei maitinamės rafinuotais angliavandeniais, patenkame į aklavietę, kurioje nuolat užkandžiaujame, o dar ir ne bet kuo, o blogaisiais angliavandeniais. Kokios to pasekmės mūsų organizmui? S. Čapkauskienė pabrėžia, kad pasekmės nėra staigios, mat gliukozė organizmą žaloja lėtai.
Ką rafinuoti angliavandeniai padaro mūsų organizmui?
– Uždegimai (lėtinės ligos)
– Smegenų veiklos susilpnėjimas
– Nutukimas
– Padidėjęs kraujospūdis
– Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
„Moksliniai tyrimai rodo, kad per gausus rafinuotų angliavandenių vartojimas, didelis cukraus kiekis maiste silpnina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atmintį. Tai labai svarbu, nes yra koreliacija tarp kognityvinių funkcijų ir per didelio gliukozės kiekio maiste. Gliukozė netgi mažina savikontrolę: kai gliukozės per daug, per uždegiminius procesus ji padidina pyktį, agresiją, vaikų aktyvumą“, – komentuoja biomedicinos mokslų daktarė.
A. Unikauskas priduria: senatvinė silpnaprotystė, Alzheimerio liga – tai situacijos, kai smegenų ląstelės nebegauna energijos, nes yra užkimštos.
Tai patvirtina ir faktas, kad tie, kas serga antro tipo diabetu, turi didesnę tikimybę susirgti ir Alzheimerio liga. Per didelis gliukozės kiekis skatina kraujagyslių disfunkciją: kraujagyslių struktūra smegenyse susilpnėja, atitinkamai smegenys negauna maisto medžiagų, deguonies, nepasisavina to, ko joms reikia, ir dirba silpniau.
Atidžiau pasižiūrėkite, ką dedate į savo lėkštę, o jei labai norisi kokio nors nuodėmingo patiekalo, po jo nepamirškite „nueiti išpažinties“ – padėti jam atsistatyti tuo, kas tikrai naudinga.
A. Unikauskas
Kaip nuraminti organizmą po angliavandenių šoko?
S. Čapkauskienės pirmas patarimas – mažiausiai 5 valandų nevalgymo pertrauka. Neužkandžiaukite, nesmaguriaukite, duokite virškinamajam traktui pailsėti, šiek tiek sumažėti insulino koncentracijai. „Tie angliavandeniai skatins norą užkandžiauti“, – pabrėžia mitybos konsultantė.
Pirmoji pagalba organizmui, patyrusiam angliavandenių šoką
1. Žalioji arbata arba daug vandens
Žaliojoje arbatoje yra polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai, t. y. malšina uždegimą. Taip pat žalioji arbata veikia stimuliuojančiai, tad gerina smegenų veiklą. Būseną tikrai pagerins ir tiesiog vanduo.
2. Salotos, daržovės
„Daržovės, ypač žalios lapinės, svarbios, kad mažėtų uždegimas. Aišku, dėl skaidulų jos suteikia ir sotumo jausmą“, – pasakoja biomedicinos mokslų daktarė.
3. Riešutai, sėklos
Dar vienas produktas, kuris lygiai taip pat mažina uždegimus, yra riešutai, sėklos. Tai yra gerieji riebalai, turintys omega-3 riebalų rūgščių. Būtent jie malšina uždegimą ir, nepamirškime, pasotina.
„Iš tikrųjų suvalgę žalingų patiekalų galite suteikti savo organizmui pirmąją pagalbą: duokite jam antioksidantų turinčio maisto, suvalgykite salotų, išgerkite žaliosios arbatos ir padėsite sau susitvarkyti.
Maistas galbūt ir nėra vaistas, nors tinkamai vartojamas bus, bet nuolat netinkamai maitindamiesi galite ne tik nutukti, tačiau ir prisikviesti įvairių baisių ligų, susilpninti savo smegenų veiklą, pakelti kraujo spaudimą, pakenkti širdžiai ir t. t. Atidžiau pasižiūrėkite, ką dedate į savo lėkštę, o jei labai norisi kokio nors nuodėmingo patiekalo, po jo nepamirškite „nueiti išpažinties“ – padėti jam atsistatyti tuo, kas tikrai naudinga“, – rekomenduoja laidos vedėjas.
Plačiau – gegužės 10 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
