„Kai atėjau į radiją, J. Baranauskas jau buvo tikra televizijos žvaigždė, dabartinėms žvaigždutėms toli iki jo“, – portalui LRT.lt apie liepos 2-ąją Anapilin iškeliavusį pirmąjį televizijos diktorių Juozą Baranauską kalba kolegė, žurnalistė Algimanta Žukauskienė. Jai antrina ir žurnalistė Edita Mildažytė, prisimenanti jį kaip šeimos žmogų.
J. Baranauskas televizijai atidavė daugiau nei tris dešimtmečius (1957–1991 m.). Drauge su juo „Panoramoje“ dirbo ir A. Žukauskienė. „Kaip ir visai garsiajai mūsų diktorių kartai, taip ir J. Baranauskui, buvo būdingas atsakomybės jausmas ir pagarba žiūrovui bei žodžiui. Kalbos tobulumo, taisyklių išmanymo ir kalbos skambumo jam buvo galima tik pavydėti. Buvo smagu stebėti, kaip jis dirba studijoje. O ir kameros jį tikrai mylėjo“, – prisiminė buvusi kolegė.
Anot jos, gaila, kad žmonės po truputį pamirš, jog kažkada televizijoje dirbo diktoriai, specialiai ruošti ir mokyti skaityti žinias, vesti laidas. „Jų profesija nebuvo tik laidų vedėjas. Tai buvo išsilavinę žmonės, turintys didžiulį gyvenimo bagažą“, – pridūrė ji.
A. Žukauskienė sako, kad J. Baranausku kaip kolega nuoširdžiai žavėjosi: „Jo elegantiškumu, mokėjimu bendrauti su žmonėmis, darbu studijoje. Tai buvo tikras televizijos veidas, kurio su niekuo nesupainiosi, malonus balsas ir visada kokybė“, – pastebi žurnalistė.
Užuojautą J. Baranausko artimiesiems reiškia ir žurnalistė Edita Mildažytė, prisimenanti J. Baranauską kaip elitinį, tikrą diktorių. Taip pat prisimena kaip labai šiltą žmogų. „Jis buvo puikus kulinaras, išmokęs mane gaminti plovą. Kartais per pertraukėles jis eidavo nusipirkti kopūsto, nes namuose planavo gaminti kokį nors ypatingą troškinį.
Be to, buvo gražiausias Lietuvos vyras – visada pasitempęs, elegantiškas. Turėjo nepaprastai juo besirūpinančią, gerą žmoną. Jis buvo šeimiškas žmogus. Ir nors sulaukdavo labai daug moterų dėmesio, jis buvo ne mergišius, labai ištikimas“, – kalbėjo E. Mildažytė.
„Jis buvo labai impozantiškos išvaizdos, labai dailus, labai tvarkingas, visada pasitempęs, toks šiaurietiškai šaltokas, labai maloniai šypsojosi, buvo labai mandagus. Nemačiau jo įsikarščiavusio ar pikto, nors daug metų tekdavo jį matyti visur“, – apie kolegą LRT RADIJUI sakė ir žurnalistė Nijolė Baužytė.
Nors tris dešimtmečius televizijai atidavęs diktorius buvo sukaupęs didžiulę patirtį, jis prieš keletą metų yra sakęs, kad visada buvo didžiausias savo paties kritikas: „Kiek aš laidų bevedžiau, geriausios laidos dar neturiu pravedęs. Kiekvieną laidą analizavau taip smulkiai, taip detaliai permąstydavau, kad vis rasdavau ką nors nepadaryta, nepasakyta, neparuošta.“
Išėjęs iš televizijos jis buvo Seimo nariu (1992–1996 m.), vėliau sugrįžo prie savo pirmosios – teisininko profesijos ir aštuonetą metų dirbo Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantu. Už nuopelnus ir ilgametį darbą LRT pirmasis Lietuvos televizijos diktorius J. Baranauskas 2014 m. pelnė „Auksinės bitės“ apdovanojimą.
