Televizijos žurnalistė Nijolė Baužytė, prisimindama penktadienį anapilin iškeliavusį legendinį televizijos diktorių Juozą Baranauską, negaili gražių žodžių. Ji pabrėžė, kad tai vyriškosios giminės diktoriaus pavyzdys.
„Mūsų pirmasis diktorius. Pirmuosius žodžius „Labas vakaras, kalba Vilnius“ ištarė Gražina Bigelytė, antruosius – Juozas Baranauskas. Jis buvo labai impozantiškos išvaizdos, labai dailus, labai tvarkingas, visada pasitempęs, toks šiaurietiškai šaltokas, labai maloniai šypsojosi, buvo labai mandagus, gero auklėjimo galima sakyti. Jis niekada neturėjo.. bent jau nemačiau įsikarščiavusio ar pikto, nors daug metų tekdavo jį matyti visur. Juozas Baranauskas daugiausiai tiko skaityti oficialiai medžiagai. Tada diktoriai neturėjo jokių suflerių kaip dabar ir jie skaitydavo iš lapo. „Panorama“, kurioje dalyvaudavo Juozas Baranauskas, visada būdavo repetuojama“, – prisiminimais su LRT RADIJU dalijosi N. Baužytė.
Ji pažymėjo, kad J. Baranauskas buvo vyriškosios giminės diktoriaus pavyzdys, buvo pirmasis vyriškasis televizijos veidas.
„Tuomet tai buvo žvaigždė be abejonės. Kaip ir Gražina Bigelytė, taip ir Juozas buvo. Turbūt nebuvo žmogaus respublikoje, kuris jo nežinotų. Bet jis neturėjo to žvaigždiškumo. Jis buvo santūrus. Galbūt tai, kad jis turėjo teisininko išsilavinimą, jis buvo išlaikytas, santūrus žmogus“, – sakė N. Baužytė.

Televizijos kolegė prisimena, kaip pirmaisiais televizijos metais diktoriams tekdavo įvairiausi iššūkiai.
„Kolektyvas buvo nedidelis, buvome kaip broliai seserys, vieni kitus mylėdavom, palaikydavom, gailėdavom, kai diktoriams reikėdavo... yra ta garsioji nuotrauka, kai jis skaito žinias kojas įmerkęs į dubenį su šaltu vandeniu, nes mažojoje studijoje, iš kur eidavo žinios, būdavo apie 40 laipsnių karščio. Visas tas pirmųjų televizijos metų sunkenybes teko pakelti. Diktoriams pirmiausia, nes jie visada turėdavo būti po ranka, formoje, pasiruošę bet kokioms žinioms“, – prisimena N. Baužytė.

J. Baranausko gyvybė užgeso penktadienio vakarą.
Šią žinią LRT.lt portalui patvirtino jo dukra.
Pasak dukros, jos tėvo būklė staiga pablogėjo penktadienio pavakarę namie, tada buvo vykstama į ligoninę, bet vėliau apie 20 val. konstatuota, kad J. Baranausko gyvybė užgeso.
Legendiniam LRT TELEVIZIJOS diktoriui buvo 86 metai.
LRT kolegos liūdi dėl šios netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio vakarą pareiškė užuojautą dėl ilgamečio televizijos diktoriaus mirties.
„Kelioms lietuvių kartoms puikiai pažįstamas, daugeliui įsiminęs, sodraus balso pirmasis Lietuvos televizijos diktorius buvo ryški ir gili asmenybė, palikusi reikšmingą žymę Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Be J. Baranausko profesionalumo, inteligencijos, vidinės kultūros, ištikimybės ir pasišventimo darbui neįsivaizduojama Lietuvos radijo ir televizijos istorija. Velionis tapo legendine jos dalimi“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Šią nelengvą akimirką prezidentas artimiesiems ir kolegoms linkėjo stiprybės.

Televizijai J. Baranauskas atidavė daugiau nei tris dešimtmečius (1957–1991 m.). Ir nors buvo sukaupęs didžiulę patirtį, diktorius LRT anksčiau teigė, kad visada buvo didžiausias savo paties kritikas: „Kiek aš laidų bevedžiau, geriausios laidos dar neturiu pravedęs. Kiekvieną laidą analizavau taip smulkiai, taip detaliai permąstydavau, kad vis rasdavau ką nors nepadaryta, nepasakyta, neparuošta.“
Išėjęs iš televizijos jis buvo Seimo nariu (1992–1996 m.), vėliau sugrįžo prie savo pirmosios – teisininko profesijos ir aštuonetą metų dirbo Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantu. Už nuopelnus ir ilgametį darbą LRT pirmasis Lietuvos televizijos diktorius J. Baranauskas 2014 m. pelnė „Auksinės bitės“ apdovanojimą.

J. Baranauskas gimė 1935 m. kovo 30 d. Kaune. 1954 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Studijuodamas antrame kurse laimėjo Lietuvos radijo diktorių, o 1957 m. ir Televizijos diktorių konkursą. Lietuvos televizijoje dirbo nuo pirmosios jos laidos 1957 m. balandžio 30 d. iki 1991 m. 1991–1992 m. Baltijos biržos prezidento padėjėjas. 1992–1996 m. Seimo narys. 1996–2004 m. Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantas.









