Dėl COVID-19 vyrai patenka į intensyvios priežiūros skyrių ir net miršta dažniau nei moterys. Vyrai dažniau serga širdies ligomis, jų kraujyje daugiau ACE2 fermento ir jie linkę ignoruoti simptomus – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ galimas priežastis, kodėl vyrus koronavirusas palaužia dažniau, vardija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Vis dar galvojate, kad silpnoji lytis yra moterys? Naujausi mokslininkų tyrimai parodė, kad silpnoji lytis yra vyrai, o ir COVID-19 liga nusinešė daug daugiau vyrų gyvybių nei moterų. Kodėl koronavirusas vyrams smogia stipriau? Ar tikrai vyrai COVID-19 mažiau atsparūs?
„Išanalizavus per 3 milijonus koronaviruso atvejų paaiškėjo, kad susirgti COVID-19 vyrai ir moterys turi beveik tiek pat galimybių, tačiau ligos eiga – visai kas kita. Pavyzdžiui, į intensyvios priežiūros skyrių vyrai patenka tris kartus dažniau nei moterys. Ir tai dar ne viskas: vyrai nuo šios ligos miršta dažniau nei moterys“, – kalba A. Unikauskas.
Kai kurios šalys ir Pasaulio sveikatos organizacija pateikia tokius skaičius: Kinijoje daugiau nei 70 proc. visų koronaviruso aukų yra vyrai, Europoje skirtingais duomenimis – nuo 63 iki 69 proc. Niujorko miestas pateikia taip pat panašią statistiką – 65 proc. COVID-19 aukų yra vyrai. Tam tikrose amžiaus grupėse vyrų mirštamumas – net 2 kartus didesnis nei moterų. Beje, mokslininkai pastebi, kad panaši situacija buvo ir per SARS protrūkį, tai yra taip pat vienas iš koronavirusų.
Kodėl vyrus koronavirusas palaužia dažniau, pasakoja laidos svečias, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis.
„Oficiali statistika skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje [nuo COVID-19] yra mirę apie 2700 žmonių, o didelio skirtumo tarp vyrų ir moterų nėra – apie 1400 mirusių vyrų ir 1300 mirusių moterų. Tendencija vyrų nenaudai, bet ryškaus skirtumo, kaip skelbia kitos valstybės, nėra“, – kalba jis.
Vyrų kraujyje ACE2 fermento yra daugiau. Šis fermentas laikomas pagrindiniu viruso patekimo į ląstelę keliu. Virusas pasinaudoja tuo fermentu, kad įlįstų į ląstelę.
Kai kurie mokslininkai sako, kad kalbant apie COVID-19 pandemiją silpnoji lytis yra vyrai, – su šia mintimi K. Stašaitis sutinka iš dalies.
„Vertinti pateikiamą statistiką dar labai anksti, reikia detaliai pasižiūrėti, ar tuos skaičius lemia lytis, ar poliligotumas, ar amžius, ar kitos priežastys. Bet, aišku, negali ignoruoti tendencijų, kurias matai pasaulyje, ir jos, deja, yra vyrų nenaudai. Bendrai kalbant galima sutikti, kad vyrai yra silpnoji lytis, o tai pasireiškia labai anksti, tik gimus, nes, pavyzdžiui, Y chromosoma yra silpnesnė rentgeno spinduliams, kaip žinome, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje taip pat yra trumpesnė“, – sako daktaras.
Mokslininkai išskiria tokias galimas priežastis, kodėl vyrų mirštamumas nuo COVID-19 yra didesnis:
1. Vyrai dažniau serga širdies ligomis ir turi aukštą kraujospūdį
„Širdies ir kraujagyslių ligos labai priklauso nuo gyvenimo būdo, žalingų faktorių, genetikos ir kai kurių gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto. Moteriški hormonai, kaip estrogenas, pasižymi kardioprotekciniu, kraujagysles saugančiu, poveikiu, dėl to vaisingo amžiaus moterys iki menopauzės žymiai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Po to tų ligų dažnis suvienodėja, nes organizme sumažėja estrogenų koncentracija“, – aiškina K. Stašaitis.
2. Vyrai dažniau serga kepenų ligomis
Kepenys yra svarbi organizmo biochemijos gamykla, kuri gamina daug visokiausių baltymų, fermentų, hormonų, dalyvauja daugelio organų veikloje. Jas pažeidus arba susirgus sistemine kepenų liga pradeda trūkti įvairių medžiagų, sykiu daugelis organizmo sistemų pradeda funkcionuoti prasčiau, taip pat – ir imuninė sistema. Vis dėlto laidos svečias pažymi, kad kategoriškai teigti, esą vyrai dažniau serga kepenų ligomis, negalima, mat įrodyta, kad yra kepenų ligų, kuriomis dažniau serga moterys.
3. Vyrų kraujyje – daugiau ACE2 fermento
Pasak A. Unikausko, kitas vyrų ir moterų skirtumas – ACE2 fermento kiekis kraujyje. Vyrų kraujyje jo yra daugiau.
„Yra toks fermentas, kuris laikomas pagrindiniu viruso patekimo į ląstelę keliu. Virusas pasinaudoja tuo fermentu, kad įlįstų į ląstelę. Įprastai šis fermentas dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, tačiau COVID-19 atveju jis su virusu sąveikauja kaip raktas ir spyna“, – pasakoja laidos vedėjas.
4. Vyrų imuninė sistema – silpnesnė
Kartais sakoma, kad moterų imuninė sistema genetiškai yra atsparesnė infekcijoms. Išties yra duomenų, kad moterų imuninė sistema stipresnė nei vyrų, stipresnis tiek jų ląstelinis, tiek humoralinis atsakas, teigia K. Stašaitis.
Vyrai ne taip atsakingai žiūri į ligos gydymą, nebūtinai COVID-19, bet ir kitų ligų, dėl to jų ligos yra labiau apleistos, jie turi didesnį sirgimo stažą.
„Taip turbūt yra dėl to, kad istoriškai gyvenimo eigoje moterys turėjo didesnių iššūkių, kad ir nėštumas, kuris yra didelis stresas organizmui. Vyksta daug transformacijų ir lyg natūraliai imuninė sistema turėtų veikti silpniau, bet, nepaisant to, tuo periodu viskas veikia labai puikiai. Evoliucijos eigoje moters organizmas geriau prisitaikė kovoti su įvairiausiomis bakterijomis. Dėl šitos savybės moterys yra labiau linkusios sirgti autoimuninėmis ligomis“, – komentuoja docentas.
5. Gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai
Žalingi įpročiai ir netinkamas gyvenimo būdas lemia lėtinių ligų išsivystymą ir progresavimą, o lyties skirtumai irgi yra labai svarbūs. Rūkymas, alkoholio vartojimas, antsvoris – visa tai didina riziką ne susirgti, bet sirgti sunkesne ligos forma.
6. Ne toks atsakingas požiūris į pandemiją
Kai kurie tyrimai rodo, kad per pandemiją moterys atsakingiau laikosi socialinės distancijos ir kitų karantino taisyklių nei vyrai. Tai, A. Unikausko teigimu, taip pat turi įtakos.
7. Polinkis ignoruoti simptomus
Vyrai išties linkę ignoruoti pasireiškusius simptomus, o vizitą pas gydytoją – atidėti kaip įmanoma vėlesniam laikui. Moterys labiau rūpinasi savo sveikata, ligų profilaktika, o tai visada reiškia mažiau užleistų ligų, stipresnį imunitetą ir t. t.
„Vyrai ne taip atsakingai žiūri į ligos gydymą, nebūtinai COVID-19, bet ir kitų ligų, dėl to jų ligos yra labiau apleistos, jie turi didesnį sirgimo stažą. Deja, tenka pripažinti, kad šiuo atveju vyrai tikrai yra silpnesnė lytis“, – priduria K. Stašaitis.
COVID-19 pasiglemžia vyrus, tėvus, sūnus. Saugokite save, o moterys saugokite savo mylimus vyrus, nes statistika akivaizdi: kai kalbame apie pandemiją, silpnoji lytis yra vyrai, perspėja A. Unikauskas.
Plačiau – vasario 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
