„Mano šeimos gyvenime niekada nebuvo momento, kai reikėjo nuspręsti: ar prausiu, maitinsiu vaikus, ar užsiimsiu tik profesine veikla ir hobiais“, – Nacionaliniame žmogaus teisių forume kalbėjo „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, vaikų auginime aktyviai dalyvaujantis nuo pat jų gimimo. „Gimę vaikai tave labai greitai nuleidžia ant žemės“, – sako tėvystės atradimais pasidalijęs ekonomistas.
Nerijus Mačiulis: diskusija reikalinga, bet man – keista
Gruodžio 10 d. Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „ Laimingi tėčiai – laimingi vaikai: tėčių į(si)traukimas į vaiko gyvenimą nuo pat ankstyvojo amžiaus“ kalbėjęs N. Mačiulis atkreipė dėmesį, jog tokia diskusija reikalinga, tačiau jo šeimoje aktyvus tėčio vaidmuo auginant vaikus nuo pat jų gimimo yra savaime suprantamas.
„Mano šeimos gyvenime niekada nebuvo momento, kai reikėjo nuspręsti: ar prausiu, maitinsiu vaikus, ar užsiimsiu tik profesine veikla ir hobiais. Man atrodo, kad ir mano šeimoje, ir mano aplinkoje visada buvo akivaizdu, kad yra du tėvai, auginantys vaikus, ir jų atsakomybės vienodos, nebent jie abu dėl kažkokių priežasčių sutaria pasiskirstyti darbus. Nematau priežasčių, dėl ko vyrai, tėvai negalėtų užsiimti vaikų priežiūra nuo pat jų gimimo“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Trijų vaikų tėtis atviravo, kad gimus pirmajam vaikui buvo baisu. Kilo nemažai klausimų: kaip paimti vos kelis kilogramus sveriantį vaiką, kaip jį nuprausti. „Niekam nėra lengva. Bet aš galvoju, kad lygiai taip pat ir mamoms nėra lengva“, – tėvystės patirtimi dalijosi ekonomistas.
Darbo užmokestyje atsispindi: vaikų priežiūra – moterų reikalas
Diskusijos metu buvo aptariamas ir Lietuvoje atliktas žiniasklaidos monitoringo tyrimas. Jis atskleidė, jog iš viso žodžiai „tėtis“, tėvystė“ per beveik dvejus metus 850-yje šalies žiniasklaidos kanalų paminėtas 118 tūkst. kartų, žodžiai „mama“, „motinystė“ – 120 tūkst. kartų. Tačiau sąvokoms tėtis ir mama suteikiama labai skirtinga reikšmė.
„Žiniasklaidos analizė parodė, kokiuose skirtinguose kontekstuose minimi žodžiai „mama“ ir „tėtis“. Pranešimuose, kur minimos „mamos“, tiesiogiai kalbama apie motinystę, ryšį su vaiku, rūpinimąsi vaiku. Straipsniuose apie tėvą, tėvystė minima kaip santykio su išoriniu pasauliu dalis arba dar įdomiau – kaip statuso simbolis politikos ar verslo kontekste. Tie straipsniai nieko bendro neturi su buvimu tėčiu“, – pranešime žiniasklaidai rezultatus pristatė žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė.
Daugiau apie tyrimą galite paskaityti čia.
Taip pat skaitykite
Pasak ekonomisto N. Mačiulio, per daugelį metų įsišakniję stereotipai ir neveikiančios praktikos bei įstatymai lėmė ir tai, jog Lietuvoje stebimas vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas, nepagrindžiamas darbuotojo kompetencijomis ir užimamomis pareigomis.
„Turbūt, darbdavys dažnai tikisi, kad mama kažkiek laiko iškris iš darbo rinkos, nes augins vaikus, dažniau išeis iš darbo, nes vaikai sirgs ir mamai reikės jais rūpintis. Daroma prielaida, kad tai yra mamos funkcija – ir imti motinystės, ne tėvystės, atostogas, ir rūpintis vaikais, kai jie serga. Tuomet tai atsispindi ir skirtingame užmokestyje“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Kuriamas klaidingas įspūdis, kad vaikų auginimas nekelia rūpesčių
Diskusijoje dalyvavusių tėčių buvo klausiama, ar jie žinotų, kur prireikus ieškoti psichologinės pagalbos, susijusios su vaikų priežiūra, auklėjimu. N. Mačiulis pripažino, jog tėvystės nuo pat pradžių mokėsi savo kailiu, remdamasis asmeninėmis patirtimis, ir jeigu būtų prireikę pagalbos, jis be papildomos paieškos ir pasidomėjimo nebūtų žinojęs, kur kreiptis. Visgi pagalba daugeliui neretai praverstų.
„Kartais socialiniuose tinkluose gali pamatyti įvairių vaizdų, kaip šeima pristato savo šeiminį gyvenimą, ir jie nėra labai reprezentatyvūs: gražios kalėdinės šeimos nuotraukos, surežisuotos fotosesijos, tvarkingi namai, visi eglutės žaisliukai vietoje. Mano namie niekada nebūna tokio vaizdo. Na, nebent 15 minučių po susitvarkymo. O toliau – chaosas, netvarka, nuolatiniai rūpesčiai, trys maži vaikai.
Nenoriu sakyti, kad tėvystė yra labai sunkus dalykas, tačiau negalime piešti vaizdo, kad tėvystė ir motinystė yra vien džiugių vaisių skynimas. Turbūt daugeliui reikia psichologinės pagalbos, nes susidarai įspūdį, kad yra tik gražios fotosesijos, laimingi, paklūsnūs vaikai, kurie niekada neserga ir pan., o kai įkrenti į tą realų gyvenimą, jeigu dar neturi kur pasiklausti, pasitarti, nėra šeimos harmonijos, aišku, kad kyla didžiulės įtampos“, – kalbėjo ekonomistas.
Vaikai – kantrybės ugdytojai ir derybų mokytojai
Nors tėvystė kelia iššūkių, vaikų auginimas, be abejonės, teikia didžiulį džiaugsmą ir yra kupinas atradimų. N. Mačiulis sako, jog net ir patys geriausi ir paklusniausi vaikai yra puikūs kantrybės ugdytojai ir derybų mokytojai, priverčiantys pertvarkyti ne tik dienotvarkę, bet ir prioritetus.
„Per pastaruosius septynerius metus daug ko atsisakiau. Negalėjau atsisakyti kai kurių savo sportinių hobių, tačiau dėl to nesu matęs naujausių filmų, serialų, – su šypsena kalbėjo ekonomistas. – <...> Akivaizdu, jog turime apie tai kalbėti, kad, gimus vaikams, ne tik mamos turi kažko atsisakyti.“
N. Mačiulio šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Natūralu, jog jų priežiūra ir auklėjimas reikalauja daug laiko. „Niekada negalvojau, net ir prie visų sunkumų ir prarastų laisvalaikio valandų, kad tai yra auka, dėl kurios mano gyvenimas yra blogesnis. Vaikai, su jais užmegztas ryšys ir matymas, kaip jie auga, mokosi, kaip kai kuriose, net ir sunkiose, situacijose gali jiems padėti, yra didelis džiaugsmas.
Negaliu dabar pasakyti, kad gimus vaikams tapau geresniu žmogumi, bet mano prioritetai gyvenime smarkiai pasikeitė. Vienas dalykas, kuris tikrai pasikeitė – aš tikrai nebesu toks svarbus, koks buvau iki vaikų gimimo. Gimę vaikai tave labai greitai nuleidžia ant žemės. Mano norai, ambicijos, prioritetai kažkur yra, bet noras matyti savo vaikų tobulėjimą, sėkmę, augimą yra daug svarbesnisׅ. Jis net tampa svarbesniu už tavo asmeninius norus ir hobius“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Paklaustas, kaip penkių asmenų šeimai pavyksta po vienu stogu išgyventi karantiną, ekonomistas pasidalijo jų šeimoje galiojančia taisykle – vienas iš tėvų turi turėti laiko tik sau.
„Tada jis gali dirbti, pabūti tyloje, paskaityti. Nevengiu išeiti su vaikais, užkurti laužą, kepame dešreles. Tai – pramoga vaikams, smagus užsiėmimas man, ir žmona pailsi. Sėdėdami bendroje aplinkoje, visi vienas kitam ima truputį atsibosti, net jei vienas kitą labai myli. Manau, tokie atitrūkimai gali sustiprinti ryšį“, – kalbėjo N. Mačiulis.
