Turbūt vakcina nuo COVID-19 nebus privaloma, tačiau žmonėms, dirbantiems jautriose srityse, gali būti ribojamos galimybės dirbti, taip mano LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ pašnekovas, hematologas Valdas Pečeliūnas. Anot jo, jeigu žmogus, pavyzdžiui, dirbantis pensionate, neturės apsaugos nuo infekcijos, jis bus potencialus infekcijos nešiotojas, o tai ateityje gal trukdyti.
Karantinas Lietuvoje tęsiasi, o gyventojams kyla pačių įvairiausių klausimų apie COVID-19, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Laidoje „Klauskite daktaro“ kvalifikuoti specialistai atsakė į kai kuriems žmonėms ramybės neduodančius klausimus apie naująjį koronavirusą.
Ar saugu keliauti viešuoju transportu, taksi?
Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas V. Pečeliūnas pažymi, kad gyvenimas su naujuoju koronavirusu – it žaidimas su tikimybėmis.
„Jeigu jūs susitinkate su kitais žmonėmis, ta tikimybė didėja, jeigu jūs nesusitinkate, ji atitinkamai mažėja, nes pagrindinis viruso perdavimo kelias yra iš žmogaus žmogui. Yra numatytos tam tikros taisyklės, kaip keliauti viešuoju transportu, tai nėra draudžiama, tą galite daryti, bet tiesiog turite suprasti – keliaudamas viešuoju transportu jūs neabejotinai didinate riziką“, – teigia jis.
Hematologo patarimai: naudoti apsaugos priemones, vengti artimo kontakto su žmonėmis ir laikytis kitų galiojančių reikalavimų.
Vienur rašoma, kad lėktuve užsikrėsti COVID-19 beveik neįmanoma, kitur – kad kaip tik labai lengva. Kaip yra iš tiesų?
Anot V. Pečeliūno, kalbant apie COVID-19 lėktuvai šiuo metu yra viena iš saugiausių transporto priemonių dėl to, kad jų patalpos labai intensyviai ventiliuojamos – prileidžiama oro, viskas ištraukiama, prileidžiama naujo. Be to, lėktuvuose taikomos modernios filtravimo sistemos, kurios geba išfiltruoti nemažą dalį viruso.
Vis dėlto ir keliaujant lėktuvais ne viskas taip paprasta – neabejotinai riziką didinantis veiksnys yra kelionės trukmė. „Jeigu keliaujame ilgai, šalia mūsų – sergantis, deja, galime užsikrėsti. Tikrai nėra absoliutaus saugumo. Įvertinus trukmę, buvimą oro uostuose, kur yra daug žmonių, kelionę lėktuvu reikėtų vertinti kaip rizikingą“, – pasakoja pašnekovas.
Jei jau persirgau koronavirusu, ar galiu porą mėnesių nesisaugoti ir, pavyzdžiui, skristi trumpų atostogų?
Šis klausimas šiuo metu aktyviai tiriamas – antikūnų, arba imuninio atsako, gebėjimas apsaugoti nuo pakartotinės infekcijos. Tokia savybė įgyjama – persirgus COVID-19 liga rizika užsikrėsti pakartotinai sumažėja. Tačiau yra keletas niuansų, kuriuos aptaria V. Pečeliūnas.
„Žmogus, persirgęs sunkia ligos forma, dažniausiai turi žymiai daugiau antikūnų ir tas užtikrina žymiai geresnę apsaugą. Persirgę besimptome arba lengva forma, deja, turi šiek tiek mažesnį antikūnų kiekį, laikui bėgant antikūnų kiekis mažėja. Taigi, mažėja apsauga. Šiandien nei viena save gerbianti institucija nepateikė išvados, kad kažkuriuo momentu jau yra saugu“, – aiškina hematologas.
Ar galiu užsikrėsti COVID-19 nuo savo šuns? Ar galiu perduoti virusą savo augintiniui?
„Tiesioginių duomenų, įrodančių viruso plitimą nuo žmogaus gyvūnui ir nuo gyvūno žmogui, nėra“, – kalba Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento atstovė Galina Zagrebnevienė.
Vis dėlto šiuo metu gana intensyviai aptariamas daniškų audinių atvejis. Žinoma, kad Danijoje nuo koronavirusu užsikrėtusių audinių užsikrėtė ir keletas žmonių. V. Pečeliūnas priduria, kad virusas tarp audinių kinta, tad baiminamasi, jog šiuo metu kuriamos vakcinos neužtikrins apsaugos nuo šitos viruso atmainos.
Dauguma mikroorganizmų, iki pusvalandžio kaitinami 70 laipsnių temperatūroje, žūva. Termiškai apdorotas maistas absoliučiai nekenksmingas. Žūva ne vien tik šitas virusas, bet ir kitas ligas sukeliančios bakterijos.
Kokioje temperatūroje žūva koronavirusas? Ar gali virusas išlikti maiste jį kepant ar verdant?
G. Zagrebnevienė pažymi, kad virusas yra baltymas. Kaip žinia, kaitinamas baltymas suyra. COVID-19 ligą sukeliantis virusas yra jautrus karščiui mikroorganizmas, kaip ir visi kiti mikroorganizmai.
„Kinų mokslininkai yra nustatę, kad virusas žūva 70 laipsnių temperatūroje per 15 minučių, prancūzų mokslininkai darė tyrimą ir nustatė, kad virusas per 15 minučių žūva kaitinamas 90 laipsnių temperatūroje. Vis tik manyčiau, kad dauguma mikroorganizmų, iki pusvalandžio kaitinami 70 laipsnių temperatūroje, žūva. Termiškai apdorotas maistas absoliučiai nekenksmingas. Žūva ne vien tik šitas virusas, bet ir kitas ligas sukeliančios bakterijos: salmonelės, Candida bakterijos“, – pasakoja specialistė.
Jei žmogus serga besimptome viruso forma, ar tai reiškia, kad kitus jis užkrės taip pat besimptome forma?
Simptomai atsiranda tada, kai organizmas pradeda reaguoti į virusą. Tai imuninio atsako išraiška, o imuninis atsakas sumažina viruso kiekį. Dėl šios priežasties, V. Pečeliūno teigimu, simptomus jaučiantis žmogus galbūt netgi mažiau pavojingas už žmogų, nejaučiantį jokių simptomų.
„Tie žmonės, kurie perserga visiškai besimptome forma, išskiria virusą, gali užkrėsti kitus žmones, o tie kiti gali sirgti ir labai sunkia forma“, – perspėja gydytojas.
Ar pasveikus nuo COVID-19 gali likti kokių nors ilgalaikių pasekmių?
Vieno tyrimo metu žmonėms, kurie persirgo COVID-19 pavasarį, buvo atliktas širdies magnetinio rezonanso tyrimas. Rezultatai parodė, kad jau po kelių mėnesių nuo pasveikimo matomi pakenkimo požymiai.
Žmonėms, dirbantiems jautriose srityse, galbūt gali būti ribojamos galimybės dirbti, jeigu jie neturės apsaugos nuo infekcijos ir bus potencialūs infekcijos šaltiniai.
„Yra požymių, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu lieka kvėpavimo funkcijų susilpnėjimas. Šitas virusas plinta visose ląstelėse, kurios turi ACE2 receptorius, o tokių receptorių žmogaus organizme yra daug, tad pažeidimas gali būti didelis. Žmonija susiduria su šita infekcija gana trumpą laiką, negalime pasakyti, kas bus po metų, dvejų. Tam reikia laiko, bet tam tikri įrodymai kaupiasi“, – kalba pašnekovas.
Be uoslės dingimo keletui savaičių, pastebima, kad sunkia COVID-19 forma sirgusioms moterims slenka plaukai, kartais – iki visiško nuplikimo. Visgi paminėtina, kad tai būdinga bet kokiai labai sunkiai ligai.
Ar COVID-19 vakcina bus privaloma?
„Manau, kad vakcina nebus privaloma, bet gali būti tam tikri ribojimai. Pavyzdys galėtų būti Slovakija, kur buvo atliktas masinis testavimas, didesnė dalis žmonių buvo ištestuota. Tiems žmonėms, kuriems buvo atliktas testavimas ir jų testas buvo neigiamas, buvo taikomi mažesni ribojimai negu žmonėms, kuriems testavimas nebuvo atliktas.
Kas gali įvykti? Žmonėms, dirbantiems jautriose srityse (sveikatos priežiūros sistemoje, pensionatuose, viešajame transporte), galbūt gali būti ribojamos galimybės dirbti, jeigu jie neturės apsaugos nuo infekcijos ir bus potencialūs infekcijos šaltiniai“, – komentuoja Santaros klinikų hematologas.
Plačiau – lapkričio 16 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
