„Nei makaronų, nei picų klientams nesiūlome“, – portalui LRT.lt sako daugiau nei dešimtmetį sostinėje veikiančios „Čeburekinės“ savininkė Irena Malyško. Kiekvieną klientą pakalbinanti šeimininkė įsitikino – lankytojai čia pirmiausia užsuka patiekalų, kuriais juos lepindavo mamos ir močiutės. Beje, šeimininkė dalijasi ir vienu kavinės receptu.
Turbūt sostinės V. Šopeno gatvė jau sunkiai įsivaizduojama be daugiau nei dešimtmetį čia veikiančios „Čeburekinės“.
„2019 m. rugsėjį šventėme 10-ąjį gimtadienį. Nustebino tai, kad mūsų nuolatiniai lankytojai tądien sveikino mus ir į kavinę atvyko nešini gėlėmis bei dovanomis. Norėdami atsidėkoti svečiams, išdalijome 320 gabalėlių pyrago – maždaug tiek žmonių kasdien pas mus užsuka“, – pasakojo kavinės savininkė I. Malyško.

Prieš tai toje pačioje vietoje jau veikė čeburekais prekiavusi kavinė, tad į maitinimo verslą nėrusi moteris nusprendė, kad ir jos virtuvėje bus kepami čeburekai. „Visus receptus sugalvojo ar patobulino mano ponios – moterys, kurios kavinėje, galima sakyti, nuo pat jos atidarymo. Kai kurios čia dirba dešimtmetį, kai kurios – aštuonetą metų“, – apie savo kavinės virtuvėje besisukančias kulinares mielai kalba savininkė.
Ją čia pažįsta dažnas klientas, nes šeimininkė pati visus pasitinka, užkalbina, pabendrauja. „Atsidarėme gūdžiais 2009-aisiais, kai šalyje buvo finansinė krizė, tačiau pavyko išsilaikyti. Iš pradžių teko įdėti daug juodo darbo. Gal tik prieš kelerius metus šią vietą pradėjau vadinti verslu.
Atsidarius kavinei, joje sukdavausi nuo pirmadienio iki šeštadienio, dabar dirbu tik porą dienų per savaitę – pabendrauju su lankytojais, pasidomiu, ko jie nori, ar neturi nusiskundimų. Vis tik per dešimtmetį žmonių skonis pasikeitė“, – šypteli kavinės vadovė.

Ji pripažįsta, kad žmonės čia dažniausiai ateina todėl, kad yra pasiilgę patiekalų, kuriais juos vaišindavo mamos ir močiutės.
Daugeliui čeburekas siejasi su greitu būdu numalšinti alkio kirminą, tačiau kaip portalui LRT.lt yra pasakojęs Lietuvos istorinės virtuvės tyrinėtojas profesorius Rimvydas Laužikas, dėl to kaltas paskui čeburekus besivelkantis sovietinis šleifas.
Būtent šio laikotarpio įtaka lėmė, kad tradicinis totorių virtuvės patiekalas Lietuvoje įgijo greitojo maisto reputaciją. „Į Lietuvą čeburekai atkeliavo 14 a. pab.–15 a. pr. kartu su Krymo totoriais. Tiesa, sovietmečiu atėjo kitokia čeburekų versija, todėl dabar daugelis šį patiekalą įsivaizduoja visai kitaip. Pastaruoju metu galima pastebėti, kad sugrįžta autentiškas čeburekų receptas“, – ankstesniame interviu portalui apie čeburekus yra pasakojęs profesorius.

Anot I. Malyško, lankytojai dažnai užsuka būtent čeburekų, cepelinų, kepsnių ar kotletų bei sriubų. „Ne vienas lankytojas yra sakęs, kad jau nusibodo makaronai ir picos, todėl tokių patiekalų ir nesiūlome“, – patikina moteris.
„Prieš karantiną čia būdavo galima sutikti ir daugybę turistų, dabar jų kiek mažiau. Nuolat stebėdavausi, kodėl jie čia ateina, o jie atsakydavo, kad per kavinės langus matyti, jog čia lankosi daug vietinių, – tai padeda spręsti apie maisto skonį“, – sako I. Malyško.
Tiesa, čia lankosi ne tik turistai, bet ir daugeliui pažįstami eterio veidai, aktoriai, atlikėjai ar net politikai ir valdžios žmonės. „Bet saugodama savo svečių privatumą vardų neatskleisiu“, – šypsosi kavinės vadovė.

Su portalo LRT.lt skaitytojais I. Malyško dalijasi receptu.
Vištienos suktinukai su pievagrybių įdaru
Reikės:
– vištienos šlaunelių mėsos;
– įdarui:
– svogūnų;
– pievagrybių;
– vištienos faršo;
– fermentinio sūrio;
– druskos ir pipirų.
Kaip gaminti? Išmušame šlaunelių mėsą ir pagal skonį apibarstome druska bei pipirais. Prieš tai paruošiame įdarą – smulkintus svogūnus, morkas ir pievagrybius apkepame, atvėsiname, beriame tarkuoto fermentinio sūrio ir sumaišome su vištienos faršu. Įdarą susukame į šlaunelių mėsą ir susegame dantų krapštuku. Suktinukus apie 20 min. kepame konvekcinėje krosnyje, įkaitintoje iki 180 laipsnių (arba iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30–35 min.)
Kai kuriuose miestuose tebeveikia maitinimo vietos, tarsi įšalusios laike, – interjerą čia puošia sovietiniai baldai, patiekalai gaminami pagal dešimtmečius skaičiuojančius receptus, tad Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ vietos turistams siūlo patirti Šaltojo karo istorijos alsavimą. Agentūra surengė ir pažintinę kelionę žurnalistams, įtakos turiniui tai neturėjo.









