Stresas gali būti naudingas – jis ne tik grūdina asmenybę, bet gali padėti geriau susidoroti su ligomis, tvirtina profesorė Jurgita Plisienė. Be to, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, jeigu gyvenimas būtų tik ramus žolytės rupšnojimas pievoje, daugeliui tai būtų visiškas krachas.
„Stresas gali sunaikinti jūsų organizmą, sukelti nemigą, svorio augimą, netgi prisidėti prie aukšto kraujospūdžio ir širdies kraujagyslių ligų išsivystymo. Stresas mūsų gyvenime toks dažnas, kad jo išvengti beveik neįmanoma. Tačiau kuo stresas mums naudingas? Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa“, – kalba J. Plisienė.
Pasak laidos svečio, psichiatro, psichoterapeuto, Vilniaus universiteto docento, Europos psichoterapijos asociacijos generalinio sekretoriaus E. Laurinaičio, stresą jaučia visi gyvi organizmai, maža to, jie tik todėl ir gyvi, kad jaučia stresą, kuris mus su visa mūsų biologija, psichologija ir socialiniais įgūdžiais pritaiko prie pasikeitusių sąlygų.
Stresas veikia mus per įvairiausius biocheminius mechanizmus, bet, visų pirma, jis prasideda mūsų smegenyse. Jose yra pagumburis ir hipofizė, būtent šios liaukos ir sujungia protą su kūnu.
„Ne veltui sakoma, kad visos ligos – dėl nervų. Smegenys siunčia signalus visam mūsų organizmui. Kai pagumburį ir hipofizę stimuliuoja stresas, jie įjungia dar vieną organą – antinksčius. Antinksčiai išskiria cheminių elementų, kurie skatina jus veikti. Kai stresas mus veikia, įjungiame tris mechanizmus: bėk, pulk arba sustink. Kiekvienas skirtingai reaguojame į stresą.
Organizme didžiausias streso priešnuodis yra parasimpatinė nervų sistema. Esant stresui veikia simpatinė nervų sistema, o parasimpatinė neleidžia organizmui perdegti, jį subalansuoja. Parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos balansas mūsų organizme yra labai svarbus“, – aiškina laidos vedėja.
Jeigu visas gyvenimas būtų ramus karviškas žolytės žiaumojimas pievoje, Viešpatie, daugeliui tai būtų visiškas krachas. Pokyčiai duoda galimybę pasijusti sujaudintam, pabūti iššūkio situacijoje, kurioje reikia įdėti pastangų.
Psichoterapeuto teigimu, jau vien tai, kad organizmas per stresą mokosi pusiausvyros, yra gerojo streso pavyzdys: „Mes visą laiką susiduriame su iššūkiais, pokyčiais, bet tai, kiek mes galime atstatyti pusiausvyrą, nuraminti pulsą, kvėpavimą, atpalaiduoti kraujagysles, kad kraujospūdis sumažėtų, yra treniruotės reikalas. Stresas treniruoja.“
Maža to, anot eksperto, stresas treniruoja ne tik organizmą, bet ir mūsų psichologiją. Taip yra todėl, kad streso metu esame sujaudinti ir ruošiamės vienai iš trijų reakcijų: bėgti, kovoti arba sustingti, o tai – psichologinis pasiruošimas. „Kai pamatome, kad to daryti nereikia, kad galime nusiraminti, psichologiškai prisitaikome prie įvairių gyvenimo situacijų. Žmogus tampa atsparesnis“, – pažymi E. Laurinaitis.
Dar vienas svarbus dalykas – stresas į mūsų gyvenimą „įberia druskelės“: „Juk jeigu visas gyvenimas būtų ramus karviškas žolytės žiaumojimas pievoje, Viešpatie, daugeliui tai būtų visiškas krachas. Pokyčiai duoda galimybę pasijusti sujaudintam, pabūti iššūkio situacijoje, kurioje reikia įdėti pastangų.“
Stresas taip pat treniruoja kūrybiškumą. Jeigu patiriame stresą, su kuriuo gebame susitvarkyti, kuris padeda mums išspręsti problemas, tai svarbus dalykas mūsų gyvenime. Dar vienas svarbus streso poveikis – jis patikrina, kaip anksčiau pasiruošėme šitam gyvenimui.
Pasakyti, kas yra gerasis stresas, gana keblu. Stresą gali kelti nauja veikla, važiavimas nuo amerikietiškų kalnelių, viešas kalbėjimas. Tai gali būti gerasis stresas, jei su juo susidorojame – kalbant apie gerąjį stresą ir reikia žiūrėti į organizmo reakciją, o ne patį išorinį dirgiklį.
„Yra tokių, kuriems viešas kalbėjimas, išėjimas į sceną absoliučiai neįveikiamos kliūtys. Tokių žmonių stresas viršija visas įmanomas skales – juos į sceną išneši tik ant neštuvų. Tad apie ką kalbame? Apie tai, kad tai yra žmogaus resursų turėjimas tam poveikiui pritaikyti – ne su juo kovoti, o būtent pritaikyti, nes stresas yra ne kova. Kova yra mūsų elgesys su stresą sukėlusiu dirgikliu, kuriam stresas mus paruošia, mobilizuoja. Mobilizacijos būklėje aš greičiau priiminėju sprendimus, greičiau įvertinu, ką matau, kokios yra aplinkos sąlygos ir koks sprendimas priimtiniausias“, – komentuoja E. Laurinaitis.
Vidutiniškas stresas skatina atsirasti daugiau cheminės medžiagos interleukino. Interleukinai atsakingi už mūsų imuninę sistemą, vadinasi, jų padaugėjus lengviau įveikiame ligas.
Ką gero su mūsų organizmu daro stresas?
Stresas pagerina kognityvinę (pažinimo) funkciją
Berklio universiteto tyrėjai nustatė, jog trumpalaikis stresas laboratorinių žiurkių smegenų ląsteles priverčia daugintis greičiau, toks stresas įjungia kamieninių ląstelių veiklą. Po dviejų savaičių taip pat padidėjo tirtų žiurkių protinis pajėgumas.
Stresas padeda įveikti peršalimą
„Vidutiniškas stresas skatina atsirasti daugiau cheminės medžiagos interleukino. Interleukinai atsakingi už mūsų imuninę sistemą, vadinasi, jų padaugėjus lengviau įveikiame ligas“, – sako gydytoja.
Stresas grūdina asmenybę
Susidurdami su stresinėmis situacijomis mes tampame „kietesni“ – mus tampa ne taip lengva išgąsdinti, stresas padaro mus stipresnius.
Stresas gerina vaisiaus vystymąsi
„Jei nėštumo metu būna padidėjęs kortizolio kiekis, jis tam tikra prasme pereina per placentą. Kūdikis treniruojasi tam tikriems iššūkiams, pats lyg ir nedalyvaudamas. Tai skatina įdėti daugiau pastangų gauti tai, ką nori, kai jau esi gimęs. Aš manau, kad šitai skatina ir intelektualinį vystymąsi“, – svarsto E. Laurinaitis.
Jo nuomone, visą gyvenimą turime adaptuotis, todėl iššūkių reikia visiems vaikams bet kuriame amžiuje. Tik svarbūs tie iššūkiai, kuriuos vaikas gali bent iš dalies įveikti.
„Neignoruokite ilgalaikio streso. Jeigu jaučiate, kad darosi sunku susitvarkyti, su kuo nors pasikalbėkite. Jeigu nėra galimybės pasikonsultuoti su gydytoju, skambutis draugui ir nuoširdus pokalbis taip pat daro stebuklus. O išeiti iš komforto zonos – nebijokite. Stresas mus grūdina“, – pažymi J. Plisienė.
Plačiau – rugsėjo 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
