Dėl nuolatinio ilgalaikio streso antinksčiai prievartaujami dirbti per daug. Ilgainiui jie nuvargsta ir netinkamai išskiria kortizolį, kuris saugo mus nuo negandų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad antinksčių nuovargis nustatomas sunkiai, tačiau yra du būdai, kurie gali padėti įtarti, jog jūsų antinksčiai pavargo.
Nors priežasčių pavargti lyg ir nėra, negalite pabusti be puodelio kavos ar arbatos, o įpusėjus dienai jaučiatės taip, lyg kojos nebelaikytų kūno. Jaučiatės toks nuvargęs, kad atrodo, jog taip jausitės visą likusį gyvenimą. Galbūt esate vienas iš tų, kuriam – antinksčių nuovargis. Kas kaltas dėl tokio nuovargio, kaip jį nugalėti ir kur ieškoti šio nuovargio priežasčių?
„Antinksčiai yra ant inkstų. Ši liauka išskiria hormonus į mūsų kraują. Vienas iš antinksčių išskiriamų hormonų yra kortizolis. 1998 metais terminą „antinksčių nuovargis“ pasiūlė Jamesas Wilsonas. Kai dėl ilgalaikio streso antinksčiai stimuliuojami per daug, tai gali sukelti „nenuoseklų“ kortizolio kiekį kraujyje.
Trumpai tariant, kortizolis saugo mūsų kūną nuo visų neigiamų veiksnių. Iš esmės tai mus saugo nuo patiriamo streso, nuo uždegimo – nuo visko, ką patiriame neigiamo. Jeigu jaučiame ką blogo, inkstai išskiria kortizolio ir tas kortizolis mus apsaugo. Žmonėms, kuriems yra antinksčių nuovargis, dažnai nepakanka dehidroepiandrosterono, tokios medžiagos, dar žinomos kaip androstenolonas. Tai endogeninis, viduje gaminamas, steroidinis hormonas, atsakingas už daugelio reikalingų hormonų sukūrimą organizme“, – aiškina medikas.
Daktaras J. Wilsonas antinksčių nuovargį apibūdina štai taip: pabudę negalite funkcionuoti be didelio kofeino kiekio, energijos padaugėja pirmoje dienos pusėje, o apie 14 val. energijos lygis krenta, tada energijos kiekis didėja apie 18 val. ir apie 21 val. vėl krenta, apie 23 val. vėl jaučiate energijos pliūpsnį.
Jeigu tau reikia išgerti kavos, kad ryte pabustum, vadinasi, tavo antinksčiams jau seniai yra „šakės“. Normaliai sveikam žmogui ryte, jeigu jis išsimiegojo, kavos gerti neturėtų reikėti.
Didžiausia problema ta, kad antinksčių nuovargį sunku diagnozuoti, nors ligos simptomai gana aiškūs. Antinksčių nuovargis yra būklė, kai jūsų kūnas ir antinksčiai negali atsispirti milžiniškam kasdieniam stresui – kartais antinksčių nuovargis neteisingai suprantamas kaip autoimuninis sutrikimas, gali imituoti kitų įprastų ligų simptomus. Dėl nuolatinio streso, kuris tęsiasi ilgai, antinksčiai prievartaujami dirbti per daug, ilgainiui jie nuvargsta, tampa neveiksmingi ir tada netinkamai išskiria kortizolį.
Antinksčių nuovargį gali sukelti:
– stresiniai išgyvenimai,
– aplinkos tarša,
– ilgalaikis stresas, sukeliantis bejėgiškumo jausmą,
– neigiamas mąstymas ir emocinės traumos,
– miego trūkumas,
– prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka,
– skausmas,
– neigiami įvykiai vaikystėje,
– stimuliatoriai,
– lėtinės ligos.
„Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad studentams, patiriantiems lėtinį ilgalaikį stresą ruošiantis medicinos egzaminams, pablogėjo kortizolio išsiskyrimas. Kortizolis natūraliai išsiskiria kiekvieną rytą vos pabudus, pradeda išsiskirti apie 6 val. ryto. Pabudę žmonės dažnai ryte geria kavą, sako: man kažkaip geriau. Kyla klausimas, kam tau to reikia? Jeigu tau reikia išgerti kavos, kad ryte pabustum, vadinasi, tavo antinksčiams jau seniai yra šakės. Normaliai taip neturi būti, gamta mumis yra pasirūpinusi. Normaliai sveikam žmogui ryte, jeigu jis išsimiegojo, kavos gerti neturėtų reikėti“, – teigia A. Unikauskas.
Stresas slopina jūsų sugebėjimą visiškai pabusti, nesvarbu, kiek miegate. Smegenys ir kūnas tarsi ima funkcionuoti atskirai. Antinksčių nuovargio vystymuisi įtakos taip pat gali turėti depresija. Tyrimai rodo, kad po didelių depresijos epizodų kortizolio reakcijos nustatomos sunkiai, todėl depresija gali pasikartoti.
Simptomų, išduodančių, kad antinksčiai pavargo, yra labai daug, bet dažniau pasitaikantys yra šie:
– autoimuninės ligos (kai imuninė sistema pradeda puldinėti kūną),
– lėtinis nuovargis,
– smegenų „rūkas“,
– plaukų slinkimas,
– atsparumas insulinui,
– galvos svaigimas,
– sumažėjęs lytinis potraukis,
– nuotaikų kaita, dirglumas,
– depresija,
– raumenų ir kaulų nykimas,
– odos problemos,
– miego sutrikimai, miego apnėja,
– svorio didėjimas,
– sūraus ir saldaus maisto potraukis,
– apetito nebuvimas.
Jeigu jūs patiriate antinksčių nuovargį, labai svarbi tampa mityba. Teks atsisakyti visų blogybių: kofeino, cukraus ir saldiklių, angliavandenių, hidrintų riebalų, perdirbtų produktų.
„Antinksčių nuovargį sunku nustatyti stebint tik simptomus. Tačiau yra du paprasti testai, kuriuos atlikę namuose lengvai įtarsite, ar jums yra antinksčių nuovargis. Be abejo, turime suprasti, kad jie nėra visiškai tikslūs, bet padėti įtarti gali“, – pažymi profesorius.
Pirmam testui galima panaudoti paprastą žibintuvėlį. Visai tamsioje patalpoje pabūkite keliolika minučių. Tada iš jos išėję pašvieskite žibintuvėliu į akį. Ką turėtų daryti mūsų vyzdys? Trauktis, mažėti, o minutę pašvietus į tokią akį vyzdys turėtų ir likti toks pats susitraukęs. Jei taip ir yra, viskas gerai.
Bet jeigu per tą laiką pamatysite, kad vyzdys pradeda tarsi pulsuoti – blogai, vadinasi, antinksčiai gali būti pavargę. Taip yra ir tada, jei vyzdys po dviejų minučių pradeda plėstis. Taip nutinka, kai antinksčiai nebepalaiko autonominės nervų sistemos.
Kad atliktumėte antrą testą, teks prigulti ant nugaros. Taip pagulėkite bent 10 minučių, tada pasimatuokite spaudimą – užčiuopkite pulsą ir pamatuokite. Tada staigiai atsistokite ir atsisėskite – vėl matuokite spaudimą, viršutinis spaudimas turėtų būti šiek tiek padidėjęs. Jei jis nei kiek nepadidėjo arba netgi sumažėjo, antinksčiai yra pavargę.
„Jeigu jūs patiriate antinksčių nuovargį, labai svarbi tampa mityba. Teks atsisakyti visų blogybių: kofeino, cukraus ir saldiklių, angliavandenių, hidrintų riebalų, perdirbtų produktų.
Maistas, kurį turėtumėte rinktis norėdami išvengti antinksčių nuovargio: kokosų produktai, alyvuogės, avokadai ir kiti sveikieji riebalai, kryžmažiedės daržovės, visi kopūstiniai produktai, riebi žuvis, laisvėje užaugintų vištų ir kalakutų mėsa, kaulų sultinys, riešutai, sėklos, jūrų dumbliai, fermentuoti maisto produktai“, – pataria daktaras.
Plačiau – gruodžio 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
