„Kaskart keliaudamas į ekspediciją tikiuosi visko, užtat manęs niekas nenustebina“, – portalui LRT.lt sako žurnalistas, „Nacionalinės ekspedicijos“ sumanytojas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis. Šių metų ekspedicijos dalyviai dėl pandeminės situacijos nutarė grįžti anksčiau, nei planuota. Nors liko neaplankytos trys šalys, E. Jakilaitis sako, kad kai kur apribojimai dėl COVID-19 keliautojams net išėjo į naudą.
Europoje didėjant sergamumui koronaviruso infekcija, šeštosios „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai nutarė nebetęsti kelionės po Gediminaičių dinastijos valdytas Europos žemes ir grįžti keliomis dienomis anksčiau, nei buvo planuota. Pasak E. Jakilaičio, tokiam sprendimui buvo pasiruošta ir niekas jam neprieštaravo, dėl to nesiginčijo ir smarkiai nenusivylė.
„Tik prasidėjus „Nacionalinei ekspedicijai“, galvoje turėjau planą, kaip reikėtų elgtis. Kitiems buvau pasakęs, kad, jei bus šalių, į kurias nerekomenduojama vykti ir iš kurių sugrįžus reikėtų izoliuotis, mes į jas nevyksime. Dėl to niekas nesiginčijo, tad, kai pranešiau, kad nebevyksime į Serbiją, Rumuniją ir Kroatiją, žinią ekspedicijos dalyviai priėmė natūraliai.
Jeigu valstybė nurodo, kad ten nereikia vykti, tai mes ir nevykstame. Esame atsakingi piliečiai ir atsakome ne tik už save, bet ir už kitus, už aplinkinių sveikatą“, – apie pasikeitusius 2020 m. „Nacionalinės ekspedicijos“ planus sako E. Jakilaititis.
Man regis, kelionės pradžios laimėjimai ir sėkmės viską atperka. Jau vien tai, kad profesorius Alfredas Bumblauskas rankose laikė Krėvos uniją!
Išvydo kitokį popandeminės Europos vaizdą
Visgi nuo to ekspedicija labai nedaug nukentėjo, šypteli E. Jakilaitis, mat pavykusi kelionės dalis viršijo visus lūkesčius ir planus. „Įgyvendinome 90 proc. savo planų, o tose šalyse, kuriose nebuvo apribojimų dėl pasaulinės pandemijos, padarėme žymiai daugiau, nei planavome. Visi susitikimai, o jų buvo šimtai pačiose įvairiausiose vietose, buvo nepaprastai įdomūs. Parsivežėme daugybę nuostabaus turinio.
Žinoma, kažkiek jo ir praradome, bet, man regis, kelionės pradžios laimėjimai ir sėkmės viską atperka. Jau vien tai, kad profesorius Alfredas Bumblauskas rankose laikė Krėvos uniją! Nežinau, ar koks kitas Lietuvos istorikas yra tai daręs“, – džiaugiasi E. Jakilaitis.
Ir net jei skamba keistai, „Nacionalinės ekspedicijos“ sumanytojas tikina: iš kovido pančių besivaduojanti Europa ekspedicijos komandai iš dalies daugiau kelių atvėrė, nei užvėrė. „Esame laimingi dėl to, kad, galima sakyti, pataikėme pro durų plyšį. Išvykome, kada buvo leidžiama išvykti, ir sugrįžome, kai viskas vėl pradėjo pamažu užsidaryti.
Žinoma, popandeminė Europa ir jos erdvės kitokios nei įprastai. Daugelyje vietų dėvėjome kaukes, taikėmės prie kiekvienos šalies ir net miesto reikalavimų. Ištuštėjusios erdvės mums padėjo: galėjome judėti greičiau, daugiau aplankyti, daugiau laiko mums skyrė ir įvairios institucijos“, – pasakoja E. Jakilaitis.
Ištuštėjusios erdvės mums padėjo: galėjome judėti greičiau, daugiau aplankyti, daugiau laiko mums skyrė ir įvairios institucijos.
Ekspedicijos naujokai įnešė dar nematytų spalvų
Pamatyti vaizdai bei patirti įspūdžiai, kelionės dalyviai ir „Nacionalinės ekspedicijos“ idėjos – tai, pasak E. Jakilaičio, buvo šių metų išvykos „vinys“. „Dunojus, mano galva, unikalus tuo, kad teka per pasiturinčią, istoriškai turtingą Europos dalį. Nedideli, spalvingi abiejose upės pusėse išsidėstę miesteliai tiesiog negali nedaryti milžiniško įspūdžio“, – šypsosi E. Jakilaitis.
Nauji komandos nariai – LRT radijo ir televizijos laidų vedėjai Gerūta Griniūtė ir Edvardas Kubilius, buvęs „Laisvosios Europos radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, žurnalistas, mokslų daktaras Kęstutis Kazimieras Girnius ne tik puikiai pritapo prie senbuvių, bet į „Nacionalinę ekspediciją“ įnešė ir puokštę naujų spalvų.
„Nauji prie komandos prisijungę žmonės buvo tikras atradimas. Buvo smagu stebėti, kaip po pertraukos sugrįžusi istorikė Aušra Terleckaitė, kartu vykusi į pirmąsias dvi ekspedicijas, užaugo kaip asmenybė, gėrėjausi, kaip ji konceptualiai dėlioja mintis.
Mūsų ekspediciją labai praturtino ir dr. Kęstutis Kazimieras Girnius. Gimęs pabėgėlių stovykloje, besigilinęs į pasaulio lietuvių veiklą, 30 metų dirbęs „Laisvosios Europos radijuje“, iš jų – 15 metų Miunchene, kuriame mes lankėmės, K. Girnius buvo ne tik puikus pasakotojas, bet ir gidas, kalbėjęs apie vokiečių įpročius, mentalitetą ir daugelį kitų svarbių dalykų.
Man iš anksčiau pažįstamas Edvardas Kubilius, ko gero, yra vienas iš daugiausia spalvų turinčių žiniasklaidos žmonių, ekspedicijoje jis nuostabiai atsiskleidė ir parodė dar vieną savo pusę, kurios žiūrovai nėra įpratę matyti.
Na, o ne tik talentinga žurnalistė, bet ir šiltas žmogus Gerūta Griniūtė mus paskatino į ekspediciją vežtis pianiną, ir tai puikiausiai pasiteisino. Ji skambino įvairiausiuose miestuose, aikštėse, laive, vyninėje pianino garsais bandė sugroti vyno skonį“, – pasakoja E. Jakilaitis.
Jau tapo įprasta, kad kiekviena „Nacionalinė ekspedicija“ neapsieina be dainos, pernai dalyvių įspūdžius lydėjo ukulelės stygų, šįmet – pianino klavišų skambesiai.
Manau, daugeliui bus netikėta, kiek daug Lietuvos yra toli už jos sienų, kiek istorijoje yra dalykų, kuriais galime didžiuotis, tačiau jie nepelnytai nukelti į antrą planą.
Stebina lietuvybės ženklų gausa už Lietuvos ribų
Pasak E. Jakilaičio, šios „Nacionalinės ekspedicijos“ misija – parodyti lietuviams, kad esame Europos dalis, su senuoju žemynu turinti bendrą istoriją, iš kurios turime ką pasiimti ir galime didžiuotis daug į ją įnešę.
„Ekspedicija nėra projektas, kuris gali pakeisti, tarkime, lietuvių požiūrį, priversti juos staiga domėtis istorija. Vis dėlto tikiu, kad „Nacionalinė ekspedicija“ gali prisidėti prie supratimo, kad, nors esame unikali tauta, taip pat esame ir europinės civilizacijos dalis, svarbi centrinės Europos regiono šalis.
Manau, daugeliui bus netikėta, kiek daug Lietuvos yra toli už jos sienų, kiek istorijoje yra dalykų, kuriais galime didžiuotis, bet jie nepelnytai nukelti į antrą planą. Pavyzdžiui, Jogailaičių giminė dėl tarpukarinės antilenkiškos istorinės doktrinos nustumta į istorijos paraštes, nors žinome, kad 16 a. ji su Habsburgais karaliavo vidurio Europoje, kuriai priklauso ir Lietuva“, – pasakoja E. Jakilaitis.
Viskas turi nusėsti, tada pasižiūrėsime, kaip mums pavyko. Į viską reikia pasižiūrėti šiek tiek iš šalies, o ne pulti ir iškart kurti kitus planus.
Kelionę trikdančios smulkmenos sprendžiamos akimirksniu
„Kaskart keliaudamas į ekspediciją tikiuosi visko, užtat manęs niekas nenustebina“, – šypsosi E. Jakilaitis, paklaustas, ar kelionėje, į kurią leidosi 45 žmonės, pasitaikė sunkumų.
Visgi smulkmenos nekelia jokių problemų ir akimirksniu yra išsprendžiamos, priduria jis. „Turbūt galima sakyti, kad kaip organizacija mokame funkcionuoti ir suvaldyti kone pusšimčio žmonių keliavimą, nors tai ir nėra lengva, kadangi nėra tokio žmogaus, kuris viską fiksuotų ir žinotų. Vis dėlto šįkart viskas praėjo ypač sėkmingai“, – džiaugiasi E. Jakilaitis.
Kadangi kelionė nutrūko anksčiau, nei planuota, po skirtingas vietas keliaujančių komandų dalyviai per keletą dienų grįš savarankiškai, kai kas lėktuvu, kiti – automobiliais. Nebus ir oficialių „Nacionalinės ekspedicijos“ sugrįžtuvių ir pasitiktuvių.
Apie kitą vasarą E. Jakilaitis taip pat kalba atsargiai: nereikia taip toli planuoti, pirma verčiau į viską pasižiūrėti iš šalies. „Viskas turi nusėsti, tada pasižiūrėsime, kaip mums pavyko. Į viską reikia pasižiūrėti šiek tiek iš šalies, o ne pulti ir iškart kurti kitus planus. „Nacionalinė ekspedicija“ tuo ir unikali, kad kasmet ją padarome tik geresnę ir įdomesnę.
Neleisčiau sau galvoti apie planą, prastesnį nei praėjusiais metais. Jei gims mintis padaryti dar geresnę ir įdomesnę ekspediciją, tada galbūt, bet reikia galvoti. Daug galvoti“, – sako E. Jakilaitis.
