Siekti geriausio rezultato, nesiliauti tobulėti ir... nebijoti persigalvoti – to jaunimui linki vilnietė Gretė Ginaitytė, nepabūgusi ilgus metus siektos scenografės ir teatro kostiumų dailininkės profesijos iškeisti į „draugiškų šaržų“ kūrybą.
28-erių vilnietė G. Ginaitytė labiau už viską mėgsta piešti. Kaip pati sako – turbūt jau gimė su teptuku rankoje, o magiškas ryšys su popieriumi, pieštukais ir teptukais užbūrė taip, kad savo kelio pasirinkimu nebuvo suabejojusi net paauglystėje.
„Nuo dvejų metų piešiu – mama sakė, kad pradėjau pirmiau piešti, o ne kalbėti. Piešdavau viską, kas būdavo po ranka: įvairias figūrėles, žmones, labai mėgdavau piešti animacinių filmų herojus. Net būdama vaikas personažus piešdavau judesyje. Tai mažo mažo vaiko piešiniuose ganėtinai neįprasta, lyg aukštesnis lygmuo. Tai pastebėję tėvai mane nuvedė į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą“, – prisimena moteris.
M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje Gretė mokėsi tapybos, o vėliau studijavo scenografiją Vilniaus dailės akademijoje ir scenos kostiumo meną mokykloje Portugalijoje, tačiau galiausiai išsvajotas scenografo darbas Gretei pasirodė kupinas įtampos ir stresinių situacijų, ypač prieš premjeras, o ji mėgsta ramybę, lėtą gyvenimo tempą ir individualų darbą, tad galiausiai pasakė, kad jos meilė dailės menui – daug stipresnė už meilę teatrui, o scenografija – ne jai. Nuo tada ji ėmė kurti „draugiškus šaržus“ – „šaržinukus“.
„Šaržinukais“ vadinami „draugiški šaržai“ dabar – pagrindinis Gretės darbas – jie nutupia ir ant puodelių, ir ant marškinėlių, kvietimų, stalo kortelių – net ant seilinukų. Gretė pabrėžia patyrusi, kaip svarbu, kad jos darbai skleistų tik pozityvias emocijas.
Plačiau – Giedrės Baltrušytės reportaže.
