Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias numatyti galimybę gyventojams skirti kultūros įstaigoms dalį – iki 1,2 proc. – gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Už tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias antradienį pateikė Seimo narė socialdemokratė Ingrida Braziulienė, po pateikimo balsavo 37 parlamentarai, 11 buvo prieš, 25 susilaikė. Projektą svarstys parlamento Biudžeto ir finansų komitetas, o Seimas vėl jo imsis gruodžio 17 d.
Parlamentarė I. Braziulienė tikisi, kad į paramos gavėjų ratą įtraukus kultūros įstaigas, joms bus sudarytos palankesnės sąlygos organizuoti renginius, puoselėti kultūros tradicijas ir įgyvendinti kultūrinius projektus.
„Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys galimybes kultūros įstaigoms gauti paramą, skatins gyventojų, verslo ir kitų rėmėjų įsitraukimą į kultūros veiklų finansavimą bei prisidės prie kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje“, – dokumento aiškinamajame rašte pažymi I. Braziulienė.
Šimonytė siūlė nepalaikyti iniciatyvos
Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė ragino parlamentarus nepalaikyti įstatymo projekto, kuris, jos vertinimu, yra nekorektiškas.
Buvusi premjerė atkreipė dėmesį į tai, kad paramos mechanizmas buvo sumanytas tam, kad būtų remiamos nevyriausybinės organizacijos – tai yra pilietinė visuomenė, o ne biudžetinės įstaigos.
„Kultūros srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir dabar niekas nedraudžia tuo 1,2 GPM proc. paremti. Visiškai nesvarbu, kokia yra nevyriausybinės organizacijos veiklos sritis, ji teisę į paramą turi. Teisės į paramą neturi biudžetinės įstaigos, kurios turėtų būti finansuojamos iš biudžeto. Kadangi šitas Seimas jau pradėjo „eiti tuo erškėčių keliu“, grąžindamas paramą švietimo įstaigoms, dabar ir kultūros įstaigoms, paskui dar reikės kokias nors įstaigas grąžinti, mes vėl grįšime į tą patį tašką, kada biudžetinės įstaigos konkuruoja su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl lėšų, kurios yra skirtos tam, kad Lietuvoje būtų stiprinama pilietinė visuomenė“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, atimti dalį paramos iš nevyriausybinių organizacijų yra kažkuria prasme net necivilizuota.
„Todėl siūlyčiau negrįžti į tuos sprendimus, kurie nėra korektiški ir nepalaikyti šio įstatymo projekto“, – ragino I. Šimonytė.
Pagal galiojantį įstatymą, iki 1,2 proc. GPM gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos, iki 0, 6 proc. – profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Nuo 2027 d. sausio 1 d. įsigalios Seimo dar pavasarį priimtos įstatymo pataisos, suteikusios galimybę į GPM paramą pretenduoti valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodininkų bendrijoms.
Jei Seimas pritartų I. Braziulienės iniciatyvai, nuo kitų metų šį paramos gavėjų sąrašą papildytų ir kultūros įstaigos.
