Švenčionių Nalšios muziejaus ekspozicijoje krašto ir čia gyvenusių tautų istorija pasakojama per žolynų vaidmenį.
Bene mylimiausias lankytojų eksponatas – interaktyvus veidrodis.
„[Veidrodyje] galima pasirinkti, kokį kostiumą norėtumėte pasimatuoti: lietuviai, lenkai, žydai, totoriai, baltarusiai arba rusai“, – sako muziejaus darbuotoja Ligita Geniušienė.
Tai šešios tautos, kurių istorija persipynė Švenčionių krašte – vadinamosiose Nalšios žemėse.
Ilgus metus tarnavęs tik kaip saugykla, šis kultūros paveldo pastatas Švenčionyse pagaliau prikeltas naujam gyvenimui. Čia sukurta nauja ekspozicija „Tarp žolynų ir tautų: Nalšios žemės istorijos“.
„Pasirinkta tokia tema, kadangi Švenčionių krašte žemės nėra labai derlingos. Jis garsėjo miškais, ežerais, upėmis, savo gamtos unikalumu. Tarp jų ir žolynais. Ne veltui taip susiklostė, kad čia įkurtas Švenčionių vaistažolių fabrikas, kuris iki šiol yra veikiantis“, – pasakoja muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė.
Muziejus kviečia iš arčiau pažinti šio krašto tautas, kurias čia pristato ne tik istorijos pasakojimai, bet ir žolynai.
Ekspozicijos pradžioje žiūrovai kviečiami pasitikrinti savo žinias: iš kvapo ar vaizdo atskirti žolynus. Tačiau augalai čia – ne tik dėl kvapo. Nuo pat seniausių laikų jie lydėjo žmonijos istoriją, kurią atskleidžia muziejaus eksponatai.
„Pati pradžia – tai patys seniausieji augalai ir pati seniausia profesija, kaip sakau, kokia yra. Visi visokių minčių turi, bet iš tikrųjų tai pirmieji rankiotojai. Žmonės visą laiką rankiodavo, rinkdavo augalus. Taip pat turime sėklų. Tai judros sėklos, kviečiai, miežiai ir soros. Patys pirmieji kultūriniai augalai, kurie auginti jau sėsliai gyvenant žmonėms“, – teigia M. Petkevičienė-Dečkuvienė.
Augalai taip pat neatsiejami nuo etnokultūros – tarkim, amatų.
„Nalšios muziejuje yra labai graži ir didelė tekstilės kolekcija, saugoma audinių, vadinamųjų divonų, taip pat rankšluosčių. Čia lovatiesės, rankšluosčiai apie dekoro detales. Audiniuose irgi daug atsispindi. Jie net turi pavadinimus, kaip agurkai, pavyzdžiui“, – šypsosi M. Petkevičienė-Dečkuvienė.
Muziejus kviečia iš arčiau pažinti šio krašto tautas, kurias čia pristato ne tik istorijos pasakojimai, bet ir žolynai – šešioms tautoms yra priskirti jų kultūrą atspindintys augalai.
„Pavyzdžiui, su kuo asocijuojasi lietuviai? Su rūta. Žydai kelia asociaciją su mėta, kadangi jie iš tų kraštų atėjo, kur būdavo geriama labai stipri mėtų arbata. Rusai turėjo asociaciją su beržu, gudai, baltarusiai su rugiagėle, <...> lenkai su ramunėle“, – vardija M. Petkevičienė-Dečkuvienė.
Paskutinė ekspozicijos stotelė – trumpas testas, kuriame galėsite pasitikrinti, ką naujo sužinojote apie Nalšios krašto istoriją, jo žmones ir tradicijas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
