Vienas ryškiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų režisierius Audrius Stonys sulaukė kvietimo prisijungti prie Kino meno ir mokslo akademijos (angl. Academy of Motion Picture Arts and Sciences), vienijančios pasaulio kino elitą ir teikiančios prestižinius „Oskaro“ apdovanojimus.
Apie šio kvietimo reikšmę sau ir lietuviškam kinui režisierius pasakoja LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“.
– Ar ši žinia apie galimybę prisijungti prie Kino meno ir mokslo akademijos jums buvo tikėta?
– Negaliu sakyti, kad ši žinia man buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Maždaug prieš metus San Franciske sutikau savo draugą, dokumentikos meistrą, kuris užsiminė apie akademiją ir paklausė, kodėl aš ne ten. Supratau, kad jis ir pradėjo šį procesą, kuris trunka ne mažiau nei metus. Kiekvienas prisijungiantis narys yra nepaprastai kruopščiai tikrinamas ir nagrinėjamas, aiškinamasi, kaip jis galėtų prisidėti prie akademijos veiklos ir kino platinimo, kiek jis bus aktyvus ir kaip jo kompetencijos praturtins akademiją.
– Ką Lietuvai reiškia ši žinia?
– Lietuvos kinas Europoje yra matomas ir pripažintas, tačiau drįstu sakyti, kad Šiaurės Amerika yra dar neatrastas žemynas. Todėl svarbu pristatyti ir atstovauti Lietuvos kinui bei skleisti žinią apie jį. Akademija neatstovauja tokiems siauriems regioniniams interesams, ji žiūri plačiau. Tai, kad mūsų regioną bus galima pristatyti plačiau, yra nepaprastai svarbu.
Negaliu sakyti, kad ši žinia man buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
– Birželio pradžioje kino kritikė Mantė Valiūnaitė sakė, kad Lietuvos atstovavimas Kanų kino festivalyje galėtų būti platesnis. Ar Amerikoje šis poreikis dar didesnis?
– Amerikos kino meno ir mokslo akademija yra ne vien „Oskarų“ rinkimas. Tai yra didžiulė kino platinimo ir sklaidos sistema, kurios nariai dalyvauja galybėje programų ir turi galimybę pristatyti savo šalies bei regiono filmus. Mums reikia atrasti Ameriką, o Amerikai reikia atrasti mus.
– Ko reikia, kad būtume matomi ir pastebimi? Lietuvos kino stiprėjimo, platesnio žinios nešimo ar kitokio povandeninio darbo?
– Žinodamas, kokio lygio yra šiuolaikinis Lietuvos kinas, neabejoju, kad artėjame prie „Oskaro“. Metų klausimas, kada ir mes įžengsime į šią teritoriją. Savo vaidmenį šioje situacijoje matau kaip žinios nešėjo, o Lietuvos kinas tikrai bus aukštai įvertintas.
– Ar jau galime laukti „Oskaro“?
– Prieš 10 metų tai galėjo atrodyti kaip optimistinė fantazija, bet žinodamas dabartinį kontekstą galiu pasakyti, kad tai nebėra žydros svajonės, tai apčiuopiama realybė.

– Ar sakytumėte, kad pasitikime savimi labiau todėl, jog matome, kaip veikia mūsų kino industrijos šakos, įgauname daugiau žinių, kontaktų ir drąsos?
– Žinoma. Kino procesą stebėjau nuo nepriklausomybės pradžios. Kažkada didžiavomės, kad esame integrali ir nedaloma pasaulinio kino konteksto dalis, o šiandien imame diktuoti tą kontekstą. Į mus žiūri ir mes formuojame tam tikras estetines vizijas, kuriomis galima sekti.
– Neseniai pristatėte dokumentinį filmą „Maldos“. Koks tai filmas, kam jis skirtas ir kaip įvyko jo pristatymas?
– Pristatymas vyko Seule, pasaulinėje religijotyros konferencijoje, į kurią susirinko virš 500 teologų iš viso pasaulio, pradedant krikščionybe, islamu ir budizmu, baigiant šamanizmu. Šis filmas buvo skirtas pasauliniam religijotyros universitetų tinklui. Publika buvo šiek tiek neįprasta, nes tai ne kino žmonės, o mokslininkai, tyrėjai, teologai. Tačiau jie jautriai priėmė filmą ir mane tai pradžiugino. Nesitikėjau, kad ne kino srities profesionalai užduos tokių profesionalių klausimų.

– Ar filmas skirtas siauresnei auditorijai, ar bus pristatytas ir Lietuvoje?
– Žinoma, kad filmą pristatysime Lietuvoje. Filmas buvo kurtas Pietų Korėjoje, bet matau jį kaip lietuvišką filmą, nes operatorius, montuotojas ir muzikos kūrėjas buvo lietuviai.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Pakeliui su klasika“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.




