Penktadienį, birželio 12 d., minimas Lietuvos radijo šimtmetis. Ta proga LRT KLASIKA savo klausytojus kviečia į kelionę laiku. Visą dieną eteryje skambės speciali programa, kviečianti pažinti Lietuvą radijo gimimo metais.
Specialiosios laidos bus transliuojamos iš LRT KLASIKOS studijos ir iš Vilniaus Katedros aikštėje įsikūrusios kilnojamosios studijos, kur taip pat vyks LRT šimtmečiui skirta programa:
Istorikė apie tarpukario vasaras: „Tiltas buvo ta vieta, kur susirenka visa Palanga“
Kelionė į 1926-uosius prasidės 9 val. ryto laidoje „Lisabonos radijas“. Lina Häll, Norbertas Černiauskas ir Marija Navickaitė kartu su klausytojais svarstys, kaip atrodė atostogos prieš šimtą metų – kokius kurortus rinkosi žmonės, kokios buvo populiariausios kryptys ir kaip atrodė vasaros poilsis tarpukario Lietuvoje.
Jie į pokalbį pakvietė istorikę Mariją Navickaitę ir klausytojus nukėlė į tarpukario vasaras – laiką, kai atostogų ritmą diktavo ne tik kurortai, bet ir juose susitinkantys meno žmonės.
M. Navickaitė atskleidė, kad 1926-aisiais atostogos prasidėdavo Liepos mėnesį. Didžiausią dalį vasarotojų sudarė mokytojai, inteligentai ir karininkai, kurie išvykdavo 4-6 savaitėms. Tačiau leisti sau poilsiauti galėjo toli gražu ne kiekvienas. „Spaudoje esu skaičiusi, kad darbininkams būtų gerai pailsėti bent tris dienas“, – pasakojo istorikė.
Populiariausios atostogų kryptys – Birštonas, Pasvalys, Palanga, Mažosios Lietuvos kurortai ir netgi kaimo sodžiai. Žmonės buvo skatinami nevykti į užsienį ir rinktis lietuvišką kurortą. M. Navickaitė pasakojo, kad Palanga kurorto karalienės statuso 1926-aisiais dar neturėjo ir sužydėjo kiek vėliau, tačiau vis tiek sulaukdavo gausos poilsiautojų, tarp kurių būdavo ir Antano Smetonos žmona Sofija Smetonienė.
Pasak M. Navickaitės, vasarotojai Palangoje turėjo laikytis tam tikros dienotvarkės. Paplūdimio lankymo valandos prasidėdavo 8 ryto, visas miestas keliaudavo prie jūros, plaukiodavo, mėgaudavosi vėjo voniomis ir degindavosi. Popiet eidavo pasivaikščioti link Tiškevičiaus dvaro, Birutės kalno ar klausydavo griežiančio orkestro. Vakare, prieš rengiantis kostiumą ir keliaujant pramogauti, būdavo svarbu ant tilto palydėti Palangos saulę. „Tiltas buvo ta vieta, kur susirenka visa Palanga“, – teigė istorikė.
Tuometinė Palanga galėjo pasiūlyti poilsinių ir pramoginių veiklų, įdomybių, kurių nebeliko mūsų dienomis. M. Navickaitė siūlė į šiandieninę Palangą sugrąžinti šildomo jūros vandens vonias, kurios džiugino 1926-ųjų poilsiautojus. Būdavo ir paprastesnių, savotiškai šmaikščių pramogų, tokių kaip labiausiai įdegusio vyro ir moters rinkimai, fokstroto karaliaus rinkimai ar romantinės pažintys. „Buvo galima Palangoje rašyti skelbimus ir ieškoti antros pusės“, – pasakojo istorikė M. Navickaitė.
Istorikas Šepetys apie prezidentą Grinių: savo pareigas suprato labiau kaip simboliškas
LRT Klasikos laidų vedėjai Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys bei istorikas, filosofas ir „Naujasis židinys – Aidai“ redaktorius Nerijus Šepetys prisiminė 1926-ųjų politines aktualijas, žurnalą „Židinys“ bei to meto intelektualų diskusijas. Pasak N. Šepečio, žmonės labiau domėjosi tarptautinės politikos klausimais, nei Lietuvos, tačiau žinojo daug gandų. Tai itin atsispindėjo spaudoje, kur žmonių pokalbiai turėjo ypatingą svarbą. „Viešoji erdvė buvo išraiška to, kas vyko tuo metu“, – pasakojo N. Šepetys.
1926-aisiais prezidento pareigas ėjo Kazys Grinius, tačiau, praėjus vos keliems mėnesiams, gruodžio 17-ąją įvyko perversmas. N. Šepečio nuomone, tuometinis prezidentas savo pareigas suprato kaip simboliškas, mėgavosi jomis, tačiau nebuvo politiškai aktyvus ir negebėjo greitai reaguoti. „K. Grinius buvo panašus į mūsų prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris norėjo būti kažkuo, bet nesiėmė veiksmų“, – teigė N. Šepetys. Vis tik istorikas tiki, kad K. Grinius būtų išmokęs atlikti savo pareigas.
Diskusijas apie gruodžio 17-osios perversmą, pakeitusį Lietuvos istorijos kryptį ir politinius 1926-ųjų įvykius pratęsė vedėjas Aurimas Švedas ir istorikas, knygos „Lietuvos visuomenė 1939-1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijosׅ“ autorius Artūras Svarauskas. Istorikas pasakojo, kad perversmas buvo keistas, be agresijos ir kraujo. O nuomonių įvairovę apie šį kontraversišką įvykį įvertino kaip teigiamą reiškinį.
A. Svarausko nuomone, perversmas tuo laikotarpiu turėjo įvykti, nes nesame izoliuoti nuo pasaulyje vykstančių procesų ir jų daromos įtakos. Istorikas pasakojo, kad tuo metu Europoje ir pasaulyje radikaliai keitėsi tvarka, buvo nesėkmingai siekiama liberalios demokratijos, todėl kilo žmonių nusivylimas. „Taip veikia švytuoklės principas – nuo vieno kraštutinumo prie kito“, – teigė A. Svarauskas.
Paklaustas apie 1926-ųjų įvykių alternatyvas, A. Svarauskas patikino, kad parlamentinė santvarka galėjo išlikti net po perversmo. Jo teigimu, Smetonos Lietuva gyvavo ilgai todėl, kad žmonės mėgsta stiprius lyderius, tačiau šias pareigas galėjo užimti ir Augustinas Voldemaras. A. Smetoną istorikas apibūdina kaip racionalų, apgalvotą ir neskubantį, o A. Voldemarą – kaip įkvėptą Vakarų Europos pavyzdžio. „Jei A. Voldemaras būtų įsitvirtinęs valdžioje, jis būtų ėjęs griežtesniu keliu“, – įsitikinęs A. Svarauskas.
Tarsi maras: 1926 metais nuo plaučių tuberkuliozės mirė per 3 tūkst. žmonių
Kita 1926-iesiems svarbi, tačiau visai ne šventiška tema – kova su plaučiu tuberkulioze, tuo metu vadinama džiova, kurią aptarė LRT Klasikos laidų Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys. Ši liga kamavo tokius žmones, kaip Jonas Biliūnas, Vincas Kudirka ir nusinešė ne vieną gyvybę. Džiovos temą ne vienerius metus nagrinėjanti vedėja A. Skujytė-Razminienė atskleidė, kad į Lietuvą ši liga galėjo ateiti dar II amžiuje.
Vedėja pasakojo, kad 1926-aisiais nuo plaučių tuberkuliozės mirė beveik 3100 žmonių. Gydytojas Kazys Grinius kartu su bendraminčiais 1924-aisiais įsteigė „Draugiją kovai su tuberkuliozu“ ir pradėjo leisti laikraštį, kuriame buvo skelbiami tyrimai bei kita svarbi informacija. Be to, draugija galėjo pasiūlyti pažangias gydymo paslaugas ir priemones. „Nepaisant šių pasiekimų, nuotaikos gydytojų tarpe nebuvo pozityvios“, – pasakojo A. Skujytė-Razmienė.
Gydytojų pagalbos negalintys arba nenorintys gauti kaimo gyventojai su liga kovojo savais būdais. „Ligą žmogus dažnai aiškino ne bakterijomis, o silpnumu, nužiūrėjimu, Dievo valia arba kitu keistai prilipusiu blogiu“, – pasakojo M. Vingrys. A. Skujytė-Razmienė pridūrė, kad liaudiškais gydymo metodais, įvairiais ritualais ir užkalbėjimais ligą buvo bandoma išgąsdinti, išvaryti. „Džiova buvo savarankiška mitologinė būtybė“, – pasakojo vedėja.
Diskusijose apie 1926-ųjų atostogų kultūrą, istorines ir politines aplinkybes bei sveikatos problemas atsirado vietos ir kitai labai svarbiai temai – muzikai. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Jūratė Katinaitė kartu su muzikologe Rūta Stanevičiūtė atvėrė duris į to meto muzikinį pasaulį. Muzikologė atskleidė, kad tai nebuvo išskirtiniai metai muzikiniame gyvenime, tačiau egzistavo viešas muzikinis gyvenimas, pamažu stiprėjo valstybės institucijos, nacionalinis teatras ir opera.
R. Stanevičiūtė pasakojo, kad 1926-aisiais buvo galima jausti besiformuojantį naująjį gyvenimą ir iškylančią jaunąją kartą, naujas pajėgas, kurios įgijo išsilavinimą elitinėse Vakarų valstybių muzikos institucijose. Be to, pradėjo kurtis įvairios muzikų draugijos. „Menininkų grupavimasis yra modernėjimo bruožas. Poreikis skelbti naujas ideologijas yra tipiškas modernizmo kultūrai“, – aiškino muzikologė.
Svarbiausia Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždė 1926-aisiais neabejotinai buvo Kipras Petrauskas. J. Katinaitė pasakojo, kad dainininkas gastroliavo net užsienyje, tačiau nuslėpė lietuvišką kilmę ir pasivadino kitu vardu. K. Petrauskui 40-mečio proga valstybė paskyrė sklypą, be to, jo vardu, jam dar gyvam esant, buvo pavadinta gatvė. 1926-aisiais K. Petrauskas jau buvo įsikėlęs į savo garsųjį namą, kuris šiandien veikia kaip muziejus. „Buvo visi kulto bruožai“, – aiškino J. Katinaitė.
Speciali programa
9.30 val. Karolina Bieliauskaitė ir Mantas Velykis specialioje laidoje „Viskas blogai“ kartu su istoriku Simonu Jazavita aiškinsis, kuo skundėsi 1926-ųjų lietuviai ir kokios problemos jiems atrodė svarbiausios.
10 val. laidoje „Laikas kultūrai“ Jolanta Kryževičienė kartu su VDU profesorėmis Aukse Balčytiene ir Vaida Kamuntavičiene kvies pažvelgti į tarpukario Kauno gyvenimą – miestiečių kasdienybę, istorijas, atsispindėjusias spaudoje ir eteryje, bei sąsajas tarp anuometės ir šiandienos Lietuvos.
10.30 val. Laima Slepkovaitė ir Domantas Razauskas kartu su muzikologe Rūta Skudiene klausytojus nukels į tarpukario Kauno restoranus ir kavines, kur gimė Lietuvos džiazo užuomazgos, skambėjo pramoginė muzika ir formavosi nauja miesto kultūra.
11 val. laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas su istoriku Nerijumi Šepečiu kalbėsis apie 1926-ųjų intelektualų gyvenimą, Kauno salonų kultūrą ir anuometes diskusijas.
11.35 val. specialioje laidoje „Homo cultus. Istoriko teritorija“ Aurimas Švedas ir istorikas Artūras Svarauskas aptars vieną svarbiausių 20 a. Lietuvos istorijos lūžių – 1926 metų politinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes.
12.15 val. bus retransliuojama LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, kviesianti nusikelti į Kauną, kur gimė Lietuvos radijas. Vedėjai Kristina Karlonė ir Dominykas Rimaitis kartu su istorikais primins pirmuosius radijo metus, o į studiją užsuksiantys „Art Deco“ muziejaus įkūrėjai papasakos apie radiją tarpukario Kaune.
Nuo 13.05 val. programos dalis persikels į Vilniaus Katedros aikštę. Čia laidoje „Be spoilerių“ Austėja Kuskienė ir Jovaras Skanas kartu su kino istoriku Audriumi Dambrausku aiškinsis, kokius filmus žiūrėjo 1926-ųjų publika, kokios žvaigždės dominavo nebyliojo kino epochoje ir kuo gyveno Holivudas.
13.35 val. Justė Luščinskytė su istorikėmis ir tyrėjomis Egle Kačkute, Virginija Jurėniene bei Alge Andriulyte diskutuos, kurioms tarpukario moterims šiandien statytume paminklus ir kodėl jų darbai vis dar per retai matomi Lietuvos istorinėje atmintyje.
14 val. Lukas Devita laidoje „Garso gėlės“ pasakos, kaip užsienio radijo bangomis Lietuvą pasiekdavo roko muzika ir žinios apie pasaulio muzikos naujienas.
14.30 val. laidoje „Mažmeniniai pokalbiai“ Mantas Pelakauskas ir Tautvydas Rasiulis vartys tarpukario spaudą, ieškodami ano meto reklamų, skelbimų ir kasdienio gyvenimo detalių.
15 val. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys laidoje „Bala žino“ nagrinės vieną didžiausių tarpukario visuomenės sveikatos problemų – tuberkuliozę, jos gydymo būdus ir visuomenės požiūrį į ligą.
16.05 val. iš Katedros aikštės transliuojamoje laidoje „Pakeliui su klasika“ Marius Eidukonis aiškinsis, ko reikia, kad radijas veiktų, ir kaip per šimtmetį keitėsi jo technologijos bei kasdienybė.
17 val. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Jūratė Katinaitė kartu su muzikologe Rūta Stanevičiūte-Kelmickiene kvies pažvelgti į 1926-ųjų muzikinį gyvenimą – svarbiausias asmenybes, diskusijas ir naujoves, formavusias to meto muzikinį peizažą.
17.30 val. šventinėje LRT KLASIKOS programoje – laida apie 1926-ųjų madą. Deimantė Bulbenkaitė ir Indrė Kaminckaitė pasakos, kaip rengėsi tarpukario Lietuvos gyventojai ir kokios pasaulinės tendencijos anuomet pasiekdavo šalį.
19.00 val. į ypatingą „Klasikos koncertų salę“, transliuojamą iš Katedros aikštės, kvies Gabija Narušytė ir Fausta Savickaitė, per muziką nukelsiančios į tarpukario Kauną. Ypatingi koncerto svečiai – retro džiazo grupė „The Ditties“ ir smuikininkas, prof. Jurgis Dvarionas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
