Regiono administracinis teismas panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ji veikė okupacinės valdžios centrinėse struktūrose. Apie poetės atminties problemą bei galimus sprendimus LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ diskutuoja istorikas ir knygos „Atminties karai“ autorius Algis Bitautas.
– Algi, savo knygoje nagrinėjate ne vieną atvejį, panašų į S. Nėries. Remiantis jūsų tyrimu, kas labiausiai suskaldo nuomones, susijusias su atmintimi?
– Aš nagrinėju daugelį tarybinių rašytojų ir politikų. Dažniausiai nuomonės išsiskiria ne dėl paties istorinio fakto, o dėl jo moralinio vertinimo. Vieni pirmiausia mato žmogaus talentą, nuopelnus ar laikmečio sudėtingumą, o kiti – konkrečius veiksmus ir jų pasekmes. Atmintis niekada nėra susijusi tik su praeitimi, ji visada susijusi su dabarties vertybėmis. Konfliktai kyla tada, kai visuomenė skirtingai atsako į klausimą, ką ir kodėl laikome vertu būti pagerbtu viešojoje erdvėje.
– Paminėjote, kad dažnai tokiose situacijose vertiname ne faktus, o moralę ir pridedame laikmečio aplinkybes. Jei tam tikros aplinkybės nebūtų susiklosčiusios, galbūt nebūtume kėlę tokių klausimų?
– Dažniausiai konfliktai suaktyvėja lūžiniais momentais, politinių krizių, karų ir geopolitinės įtampos laikotarpiu. Mūsų visuomenė ima jautriau vertinti tam tikrus simbolius, paminklus ir gatvių pavadinimus. Atminties klausimai tampa ne vien istorikų tyrimų diskusija, o mūsų tapatybės ir vertybių klausimu. Galima puikiai suprasti visuomenės veikėjus, kurie teismo sprendimą priėmė su nepasitenkinimu.
Sakyčiau, kad tai yra pavėluota reakcija į problemas, kurių neišsprendėme nepriklausomybės pradžioje. Savo knygoje rašiau, kad šios problemos tarsi pūliniai vis prasiveržia naujomis formomis ir kelia daugiau įtampos. Visuomenė neturi bendro sutarimo, ką daryti, kaip žvelgti į sudėtingą praeitį, todėl konfliktas vis kartojasi.
– Ar, jūsų akimis, galime rasti sprendimą, kad tas pūlinys nesikartotų?
– Dalis istorikų ir mokslininkų atsargiai kalba apie trečiojo kelio paiešką. Galbūt paminklas ar skulptūra galėtų likti savo vietoje, bet turėtų būti visiškai kitaip įkontekstinta. Galbūt aplink jį galima organizuoti meninius performansus ar šalia padėti paaiškinamąją lentelę su tam tikrais faktais. Tačiau, kaip matome, daliai visuomenės to neužtenka. Vis dėlto tai yra geresnis sprendimas, nei brutaliai nukelti skulptūrą, nes taip leidžiama visuomenei diskutuoti ir priimti kitą požiūrį. Reikėtų užsiimti diskusijomis ir išklausyti visas puses.
Visuomenė neturi bendro sutarimo, ką daryti, kaip žvelgti į sudėtingą praeitį, todėl konfliktas vis kartojasi.
– Kaip į šią situaciją žiūri jaunimas? Kaip jie mato šį konfliktą bei jo priežastis?
– Kai išsivedu vaikus į miestą, mėgstu apsimesti kvailiu ir paklausti, kam skirtas šis akmuo. Dažnu atveju jie nežino, kam jis skirtas. Tačiau jauni žmonės labai gerai jaučia moralinį klausimo aspektą, jiems rūpi atsakomybė ir žmogaus pasirinkimas. Manau, būtina kalbėtis ir pateikti ne tik literatūrologinį, bet ir istorinį kontekstą, kad būtų suvoktas laikmečio sudėtingumas. Man atrodo, kad kai jaunimas pasigilina, pakankamai gerai supranta, kodėl kyla prieštaros. Jie mato, kad skirtingos visuomenės turi skirtingą patirtį. Svarbiausia yra mokėti diskutuoti ne vien emocijomis, bet ir argumentais.
– Pakvietėte visus diskutuoti ne emocijomis, o argumentais. Ar tokių klausimų sprendimas negalėtų būti puiki debatų mokykla jaunimui?
– Bet kuris sprendimas, ar griauti, ar palikti, yra tam tikras pasirinkimas mūsų ateičiai. Neutralumo išvengti nepavyks. Tačiau svarbiausias yra ne pats objektas, o tai, kaip visuomenė gebės paaiškinti sprendimą, kuris bus priimtas. Ateities kartos neišvengiamai permąstys mūsų pasirinkimus ir tai, kaip mes permąstome savo praeitį. Todėl svarbu ne tik tai, ką nusprendžiame, bet ir tai, kaip apie tai kalbamės. Ar paliekame erdvės sudėtingumui, diskusijai ir kritiniam santykiui su praeitimi?
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
