Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui sostinėje įrengti dvi atminimo lentas, skirtas politinei kalinei Adelei Dirsytei bei Kovo 11-osios Akto signatarui Sauliui Pečeliūnui.
A. Dirsytei skirta atminimo lenta, kaip numatyta, bus įrengta ant Šv. Ignoto gatvėje esančio pastato. Joje bus užrašas „Čia veikusioje Vilniaus II mergaičių gimnazijoje 1944–1946 m. dirbo Adelė Dirsytė (1909–1955) – ateitininkė, mokytoja, politinė kalinė ir kankinė“.
S. Pečeliūnui atminti skirta lenta bus įrengta ant Gedimino pr. 34 esančio pastato. Lentoje, kaip skelbiama, bus tekstas „Šiame name 1958–1990 m. gyveno Kovo 11-osios Akto signataras Saulius Pečeliūnas (1956–2023). Čia 1989 m. vasario 5 d. buvo atkurta Lietuvos demokratų partija.“
A. Dirsytė, 1940–1946 metais dirbusi mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje, 1946 m. buvo apkaltinta antisovietine veikla, suimta bei karinio tribunolo nuteista 10 metų kalėti. Nuo 1947 m. ji buvo kalinta Komijoje, vėliau – Sibire. Po mirties jai skirtas Vyčio Kryžiaus 4 laipsnio ordinas.
Tuo metu S. Pečeliūnas buvo Lietuvos politikas, nuo 1980 m. bendradarbiavęs leidžiant Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką. 1989–2001 m. jis buvo Lietuvos demokratų partijos, vėliau – Tėvynės sąjungos narys, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Jis buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Seimo komisija prašys sostinės savivaldybės įamžinti JAV diplomato Sumnerio Welleso atminimą
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija nutarė kreiptis į sostinės savivaldybę dėl JAV diplomato Sumnerio Welleso atminimo įamžinimo.
Komisijos teigimu, jis galėtų būti pagerbtas Vašingtono aikštėje Vilniuje.
Komisijos posėdyje Seimo narys Emanuelis Zingeris tvirtino su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku jau aptaręs, kad netoli Baltojo tilto esančioje Vašingtono aikštėje galėtų būti įamžinti JAV veikėjai, prisidėję prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo – S. Wellesas, Ronaldas Reaganas, kt.
Tokiam sumanymui Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai pritarė bendru sutarimu.
„Aš manau, kad ši Welleso deklaracija, kaip nepripažinimas Lietuvos okupacijos, kartu ir Latvijos bei Estijos – tai laisvo pasaulio valstybės sekretoriaus atsakingo politiko žinia kitoms demokratinėms šalims ir kartu Sovietų Sąjungai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažins šito brutalaus akto prieš mažas Baltijos šalis“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.
„Būtų labai graži Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, jeigu jie palaikytų mūsų siūlymą, juoba kad netrukus minėsime 35 metų diplomatinių santykių atkūrimo tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sukaktį. Būtų toks labai gražus akcentas. Be to, šiemet minima 250 metų Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės“, – teigė komisijos vadovas.
S. Wellesas (1892–1961) buvo įtakingas JAV diplomatas ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas, žinomas kaip 1940 metų liepos 23 dienos vadinamosios Welleso deklaracijos autorius.
Šiuo dokumentu JAV oficialiai pasmerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir paskelbė jų aneksijos nepripažinimo politiką. Ši pozicija galiojo iki Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 1990–1991 metais.
Minėta deklaracija taip pat leido Lietuvai per visus okupacijos metus išsaugoti savo atstovybę Vašingtone.
