Nedaug Lietuvos istorijoje tokių žemėlapių, kurie ženklina jos etapus ir yra vadinami autorių vardais, rašoma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus parengtoje publikacijoje.
1917 m. Lietuvių informacijos biure Lozanoje parengtas Vlado Daumanto Lietuvos žemėlapis anuo metu buvo išskirtinės kokybės, visapusiškai reprezentatyvus ir kupinas ratelio valstybės kūrėjų vilčių atkurti Lietuvą su 10 000 000 gyventojų ne tik buvusių Kauno, Vilniaus, bet ir Suvalkų, Gardino gubernijų erdvėje, iš viso 200 000 km2 teritorijoje.
Šiuo metu Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ eksponuojamą žemėlapį galima išvysti to meto politiniame ir kultūriniame kontekste kartu su unikaliais jo rengimo dokumentais, vardynu, korektūromis ir V. Daumanto sukurtų valstybingumo simbolių – Vyčio bei trispalvės tautinės vėliavos – projektais.
Prieš 110 metų, 1916 m. rugpjūčio 21 d., Lietuvių informacijos biuro posėdyje iškilo naujo Lietuvos žemėlapio klausimas ir jį rengti apsiėmė vienas iš etatinių biuro darbuotojų, dailininko įgūdžių turįs, tuo metu į meno istorijos sritį įnikęs kražiškis kun. V. Daumantas (1885–1977).
Šių įvykių dalyvio kun. Vinco Bartuškos žodžiais tariant, ginantis nuo vokiečių ir lenkų užmačių buvo nutarta patiems parodyti istorinę valstybės sienų raidą ir etnografinės Lietuvos ribas. Lietuvių informacijos biure buvo surengta gal net trys dešimtys pasitarimų žemėlapio turinio ir leidybos klausimais. Per visus 1917 m. V. Daumantas, dažnai netekdamas kantrybės, dirbo su įsipareigojimus vykdyti vėluojančiais arba tiesiog korektūras neatidžiai skaitančiais „Kummerly & Frey“ leidyklos darbuotojais Berne.
Pastaraisiais metais surinkta duomenų, kad pirmasis Lietuvos žemėlapio (Carte de la Lituanie) tiražas galėjo būti išspausdintas ne 1918 m., kaip iki šiol buvo manoma, bet laikotarpiu tarp 1917 m. spalio 31 d., kai V. Daumantas adresavo vieną iš savo laiškų leidyklai, ir lapkričio 20 d., kai vieną Lietuvos žemėlapio egzempliorių su savimi į Vilnių pasiėmė Lietuvos Tarybos delegacijos nariai, apsilankę Lozanoje.
![1917 m. leidyklos „Kummerly & Frey“ darbuotojams skirtas griežtas V. Daumanto paaiškinimas, surašytas ant Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos imperijos, plytinčios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, žemėlapio korektūrų: „N[ota] B[ene]. Visa, kas išbraukta, kas <…> mano nurodyta, taip pat visi apskritimai, miestų pavadinimai ir t .t., ir t. t. – į tai atidžiai atkreipkite dėmesį. Vien mandagaus prašymo Jums neužtenka.“ Saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, šiuo metu eksponuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje „Prisiekęs“](/img/2026/03/25/2353465-165219-756x425.jpg "1917 m. leidyklos „Kummerly & Frey“ darbuotojams skirtas griežtas V. Daumanto paaiškinimas, surašytas ant Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos imperijos, plytinčios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, žemėlapio korektūrų: „N[ota] B[ene]. Visa, kas išbraukta, kas <…> mano nurodyta, taip pat visi apskritimai, miestų pavadinimai ir t .t., ir t. t. – į tai atidžiai atkreipkite dėmesį. Vien mandagaus prašymo Jums neužtenka.“ Saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, šiuo metu eksponuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje „Prisiekęs“")
Žinoma, negalima atmesti, kad pastarasis egzempliorius galėjo būti ir vienas iš korektūrinių, o pirmoji žemėlapio laida atspausdinta po kelių mėnesių, jau 1918-aisiais.
Net 66 cm x 93 cm dydžio (sulanksčius – 14 x 19 cm) žemėlapis vaizduoja istorinę Lietuvos sienų raidą nuo baltų genčių laikotarpio iki trijų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimų. Be to, jame pateikti etnolingvistiniai duomenys apie lietuvius, latvius, latgalius ir borusus (Borusija – istorinis prūsų apgyvendinto krašto pavadinimas) ir yra nubrėžta baltų gyvenamo arealo riba.
Reklamuodami žemėlapį būsimiems pirkėjams, Lietuvių informacijos biuro darbuotojai, galbūt pats jo rengėjas V. Daumantas, pabrėžė, kad tai esąs spalvotas leidinys – geografinis, etnografinis, istorinis, politinis ir ekonominis Lietuvos žemėlapis, papildytas 7 mažesniais, kurie atspindi valstybės raidą nuo jos ištakų iki šių dienų.
„Carte de la Lituanie su 5 000 aiškiai matomų ir įskaitomų vietų vardų privalantys turėti užsienio šalių diplomatai, pareigūnai, žurnalistai ir bendrai visi, norintys sužinoti apie tai, kas šiandien vyksta Rytų Europoje“, – skelbė Lietuvių informacijos biuro reklama. Šis žemėlapis taip pat galįs pasitarnauti verslo pasaulio atstovams, norintiems susipažinti su šalimi, kuri, nors plyti senosios Europos širdyje, yra naujas kraštas ir siūlo puikias pramonės bei prekybos galimybes.
Amžininkų prisiminimuose nurodoma, kad trijų V. Daumanto Lietuvos žemėlapio leidimų tiražas siekė 5 000 egzempliorių. Tačiau Lietuvių informacijos biuro vadovo Juozo Gabrio archyve bei Kazio Varnelio kartografijos rinkinyje saugoma ir 4-ojo leidimo egzempliorių, taigi, tiražo būta didesnio; be to, pakartotinai šį žemėlapį spausdino ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai.
Carte de la Lituanie kainavo 3 Šveicarijos frankus arba 7 šilingus ir 6 pensus. Perkant 12 jo egzempliorių, buvo žadamos nuolaidos (30 procentų nuo mokėjimo frankais ir 40 – nuo mokamos sumos šilingais). Kita vertus, daug žemėlapio egzempliorių politinės propagandos tikslais nemokamai išsiųsta į užsienio šalių atstovybes, parlamentus, ministerijas, žiniasklaidos atstovams ir mokslininkams. Amžininkai vėliau prisiminė, kad žemėlapio paklausa buvo tokia didelė, jog tuoj pat reikėjo papildomai spausdinti antrą ir trečią jo tiražą.
Žemėlapis Taikos konferencijos metu buvęs visuose Versalio rūmų kambariuose ir prisidėjęs prie to, kad Taikos konferencijos dalyviai pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe. V. Bartuška, prisimindamas tuos istorinius ir lemtingus Lietuvai laikus rašė, kad V. Daumanto Lietuvos žemėlapiu pelnytai galėjo didžiuotis ir didžiavosi visi ano meto lietuviai.
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki 2026 m. birželio 28 dienos. Kuratoriai: dr. Vykintas Vaitkevičius, dr. Edita Korzonaitė, Vaida Sirvydaitė. Partneriai: Kauno technologijos universiteto biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus. Informacinis partneris – LRT. Parodą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
![1917 m. leidyklos „Kummerly & Frey“ darbuotojams skirtas griežtas V. Daumanto paaiškinimas, surašytas ant Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos imperijos, plytinčios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, žemėlapio korektūrų: „N[ota] B[ene]. Visa, kas išbraukta, kas <…> mano nurodyta, taip pat visi apskritimai, miestų pavadinimai ir t .t., ir t. t. – į tai atidžiai atkreipkite dėmesį. Vien mandagaus prašymo Jums neužtenka.“ Saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, šiuo metu eksponuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje „Prisiekęs“](/img/2026/03/25/2353465-165219-393x221.jpg "1917 m. leidyklos „Kummerly & Frey“ darbuotojams skirtas griežtas V. Daumanto paaiškinimas, surašytas ant Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos imperijos, plytinčios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, žemėlapio korektūrų: „N[ota] B[ene]. Visa, kas išbraukta, kas <…> mano nurodyta, taip pat visi apskritimai, miestų pavadinimai ir t .t., ir t. t. – į tai atidžiai atkreipkite dėmesį. Vien mandagaus prašymo Jums neužtenka.“ Saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, šiuo metu eksponuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje „Prisiekęs“")
