Klaipėdoje Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda „Richardas Pfeifferis – sakralinių erdvių tapytojas“. Parodoje pristatomas gausus dailininko kūrybos palikimas iš Rytų Prūsijos krašto muziejaus rinkinių.
Tapytojas, sakralinių erdvių dekoratorius Richardas Pfeifferis kūrė Rytų Prūsijoje. Jo darbus į Lietuvą atvežę kuratoriai sako, kad jų išlikę visai nemažai, o apie patį menininką žinių norėtųsi turėti daugiau.
„Gimė jis 1878 metais Vroclave – tuomečiame Breslau. Ten dailės mokykloje įgijo piešimo pradmenis, studijavo Miunchene, vėliau dėstė Karaliaučiaus meno akademijoje. Nidos dailininkų kolonijoje lankydavosi su savo studentais, tapydavo, drobėje fiksavo tas spalvas ir tą šviesą“, – pasakoja parodos kuratorius Janas Rüttingeris.
Nidos dailininkų kolonija buvo viena svarbiausių to meto menininkų susibūrimo vietų regione. Nenuostabu, kad čia lankėsi ir profesorius.
„Šie darbai – iš Rytų Prūsijos krašto muziejaus Liuneburge, mes juos gavome prieš porą metų. Kai mirė jo sūnus, darbus norėta išsaugoti, sulaukėme skambučio, kad yra 400–500 kūrinių, kuriuos galime perimti“, – sako parodos kuratorius.
Nemažai darbų buvo prastos būklės, eksponuoti nuspręsta beveik šimtą geriausiai išsilaikiusių. Paroda pasiūlyta Prano Domšaičio galerijai, ne pirmą kartą bendradarbiaujančiai su Rytų Prūsijos krašto muziejumi.
„Eksponuojame nuo pat ankstyvųjų darbų, kurtų dar studijuojant. Vėliau jis keletą metų gyveno ir kūrė Romoje. Italijos kraštovaizdžiai – iš to laikotarpio, didelė parodos dalis – religinės tematikos darbai, tapyba bažnyčioms, portretai. Jis dažnai tapė šeimos portretus, o po karo apsigyvenęs Berlyne – piešė visus, kurie už tai sumokėdavo“, – sako parodos kuratorius Jörnas Barfodas.
Atskira salė skirta mitologijos temai. Nors su šiuo dailininku lietuviams tai – pirma pažintis, vienas, bene didžiausias išlikęs jo kūrinys yra Lietuvoje, prieš šimtmetį sukurtas Šilutėje.
„Šilutės liuteronų evangelikų bažnyčios interjerai sukelti R. Pfeifferio ir jo šeimos narių, nes buvo įtraukti ir vaikai, ir žmona, kuri buvo dailininkė, yra jo kūrybos viršūnė ir vienintelis viešųjų erdvių kūrinys, kuris yra išlikęs. Tas, kas buvo jo dekoruota Rytų Prūsijoje ir pokario metais gyveno Berlyne – neišliko“, – teigia parodos koordinatorė Aurelija Malinauskaitė.
Per Antrąjį pasaulinį karą, bombarduojant Berlyną, menininko studija sudegė, daug darbų ir archyvų prarasta. Ši paroda Klaipėdoje veiks iki rugsėjo pabaigos, vėliau bus eksponuojama Šilutėje.
