Klausimas dėl rusų kalba išleistų knygų Lietuvos viešosiose bibliotekose šiandien yra ne tiek teisinis, kiek politinis ir kultūrinis. Formaliai jų statusas nepasikeitė: nei po 2022 m., nei anksčiau nebuvo priimti atskiri norminiai sprendimai, išimtinai susiję su leidiniais rusų kalba. Pagal įstatymą bibliotekos privalo saugoti bendruomenei svarbias knygas, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jos parašytos.
Tačiau atskirų bibliotekų lygmeniu priimti sprendimai ir bendra geopolitinė situacija pastebimai paveikė fondų komplektavimo praktiką. Naujų knygų beveik neperkama, o nurašytų knygų skaičius siekia tūkstančius egzempliorių.
Šį tekstą galite skaityti ir rusų kalba.
„Knygos gana nusidėvėjusios“
Miesto centre įsikūrusioje ir keletą senovinių pastatų Trakų gatvėje užimančioje Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje galima rasti knygų lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis, taip pat yra ir knygų rusų kalba. Lentynose išrikiuoti Umberto Eco, Ericho Marios Remarque`o, Marcelio Prousto, taip pat rusų klasikų kūriniai: Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“, Viktoro Jerofejevo „Maskva–Petuškai“. Čia galima rasti ir Darijos Doncovos bei Dinos Rubinos knygų.
Yra knygų rusų kalba ir apie iškilius aktorius bei režisierius, pavyzdžiui, Charlie Chapliną ir Luchino Viscontį, dailininkus Ilją Repiną ir Salvadorą Dali. Yra žodynų, įvairių metų užsienio kalbų vadovėlių. Tačiau, nepaisant visos fondo įvairovės, naujų leidinių beveik nėra.
Rusakalbė bibliotekos lankytoja Olga sako čia ateinanti pirmiausia dėl europietiškos prozos.
„Dažnai imu prancūzų literatūrą, neseniai perskaičiau Romainą Gary, nes jis kilęs iš Vilniaus. Imu ir rusų klasiką, jei namuose nėra kokių nors knygų. Pastebėjau, kad bibliotekoje yra net Vladimiro Korolenkos „Požemio vaikai“, nors šiuolaikinių rusų autorių nedaug“, – pasakoja ji.
Pasak jos, bibliotekoje galima rasti ir baltarusių rašytojos Sviatlanos Aleksijevič knygų. „Bandau nusiteikti skaityti S. Aleksijevič, bet jos knygos sunkios“, – sako Olga. Iš šiuolaikinių autorių ji bandė skaityti ukrainiečių rašytojo Andrejus Kurkovo knygas. „Pradėjau, bet dar nebaigiau“, – prisipažįsta pašnekovė.
Bibliotekoje yra knygų rusų kalba, tačiau, pasak Olgos, „jos dažnai būna nusidėvėjusios“. „Akivaizdu, kad naujų leidinių nėra, nors pastebėjau, kad R. Gary knyga buvo išleista 2018 m., tai yra ne taip seniai“, – sako ji. Moteris prisipažįsta, kad knygas, kurių negali rasti rusų kalba, skaito lietuviškai.
Po 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, Nacionalinė biblioteka nutraukė knygų mainų partnerystę su Rusijos ir Baltarusijos bibliotekomis.
J. Steponaitienė
Vyresnio amžiaus rusakalbis bibliotekos lankytojas pasakoja, kad čia ateina ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir ieško literatūros konkrečiomis temomis.
„Visada domėjausi astronomija – mėgstu skaityti apie žvaigždes, planetas, – sako pensininkas. – Labai mėgstu šią biblioteką, čia lankausi jau daug metų. Prieš kelerius metus ją renovavo, dabar čia labai gražu. Aš taip pat imu knygas apie Lietuvos ir Lenkijos istoriją, noriu geriau suprasti savo regiono praeitį, bet rusų kalba tokių knygų yra labai nedaug.“
„Neremti Rusijos verslo“
Informacinių išteklių skyriaus vadovė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė bibliotekos poziciją formuluoja taip: prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje biblioteka nusprendė neremti Rusijos knygų leidybos verslo ir nebeužsakyti naujų leidinių.
„Šiuo metu biblioteka priėmusi sprendimą, kad neremia Rusijos verslo ir neperka leidinių knygynuose. Išimtį padarytume tik leidiniams, kurie svarbūs mickevičianos kolekcijai, yra išleisti Lietuvoje, tačiau 2025 metais tokių neįsigijome“, – pabrėžė ji LRT.lt pateiktame komentare.
2025 m. biblioteka pasipildė 32 knygomis rusų kalba – visos jos buvo gautos dovanų. Naujų leidinių nebuvo perkama. Kartu biblioteka pabrėžia, kad ji orientuojasi į daugiakalbę regiono bendruomenę.
„Mūsų biblioteka savo bendruomene laiko Vilnijos tautines mažumas, dalis jų rusų kalbą laiko gimtąja, dalis tiesiog ieško reikalingų knygų rusų kalba. Taip pat esame pastebėję, jog dalis mūsų bibliotekoje besilankančių ukrainiečių skaito rusų kalba, taip pat mokyklų dėstomąja rusų kalba moksleiviams aktuali ir rusų programinė literatūra“, – pažymi A. Kazakevičiūtė-Bankauskienė.
Tačiau realybė yra tokia: 2025 m. iš fondo dėl nusidėvėjimo, pasenusio turinio ar perteklinių kopijų buvo pašalintos 1 376 knygos rusų kalba.
Kartu teigiama, kad bibliotekos fondas papildomas dokumentais lietuvių ir užsienio kalbomis, teikiant pirmenybę nustatytoje teritorijoje (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) gyvenančių pagrindinių tautinių bendrijų kalboms – lenkų, ukrainiečių ir rusų – bei tarptautinei – anglų kalbai“.
Nacionalinė biblioteka: kalba nėra kriterijus
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovai pažymi, kad viena iš pagrindinių įstaigos funkcijų – rinkti ir saugoti viską, kas išleista Lietuvoje, nepriklausomai nuo kalbos. 2025 m. biblioteka iš viso gavo privalomuosius daugiau nei aštuonių tūkstančių leidinių egzempliorius, iš jų 69 buvo knygos rusų kalba.
„Po 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, Nacionalinė biblioteka nutraukė knygų mainų partnerystę su Rusijos ir Baltarusijos bibliotekomis, todėl iš jų leidinių negauna ir pati jiems jų nebesiunčia“, – LRT.lt paaiškino Informacinių išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė.
Bibliotekos duomenimis, 2025 m. buvo gauti 69 privalomieji rusų kalba išleistų knygų egzemplioriai. Per tą laikotarpį iš viso buvo gautas 8 231 privalomasis egzempliorius, iš jų 7 367 – lietuvių kalba, 523 – anglų kalba, 111 – lenkų kalba, 11 – prancūzų kalba, po 8 – vokiečių ir ukrainiečių kalbomis.
Be privalomųjų egzempliorių, 2025 m. biblioteka įsigijo 6 knygas rusų kalba – tai užsienio autorių kūrinių vaikams vertimai.
„Kadangi ankstyvojo skaitymo skatinimas yra viena iš bibliotekos strateginių krypčių, dedame pastangas, kad ir kitakalbiai vaikai turėtų galimybę skaityti nuo pat mažens“, – pažymi J. Steponaitienė.
Dovanos priimamos tik įvertinus jų turinį, aktualumą ir fonduose esančių panašių knygų skaičių. Dažnai gyventojų siūlomų knygų jau yra bibliotekoje arba jos neatitinka dabartinių komplektavimo poreikių.
Ar paklausios knygos rusų kalba?
A. Mickevičiaus bibliotekos administracija pažymi, kad yra rusų kalba leidžiamų leidinių, ypač naujų, paklausa. „Tai gali patvirtinti su skaitytojais dirbantys darbuotojai“, – teigia bibliotekos atstovai.
Remiantis M. Mažvydo bibliotekos duomenimis, rusų kalba išleistų knygų paklausa išliko ir po 2022 m., tačiau pastaruosius dvejus metus ji palaipsniui mažėjo. Išduotų knygų dalis 2022 m. sudarė 1,18 proc. nuo bendro išduotų knygų skaičiaus; 2023 m. – 1,52 proc.; 2024 m. – 1,36 proc.; 2025 m. – 1,31 proc. 2025 m. pagrindinę rusų kalba leidžiamų leidinių skaitytojų grupę sudarė 35–63 metų amžiaus žmonės – jiems buvo išduoti 1 895 iš 3 707 tokių leidinių. 17–35 metų amžiaus skaitytojams buvo išduotos 702 knygos.
Asociacija nuosekliai pabrėžia, kad viešosios bibliotekos aptarnauja visus gyventojus, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos.
D. Abazoriuvienė
Skaitytojai dažniausiai renkasi rusų literatūros kūrinius originalo kalba, taip pat paklausūs rusų kalba išleisti lituanistiniai leidiniai apie Lietuvos, Vilniaus, Druskininkų, Kauno ir kitų miestų istoriją. Paklausūs rusų ir lietuvių kalbų vadovėliai, žodynai, grožinė literatūra ir poezija.
Kiekvienais metais iš fondų išimama apie 30 tūkstančių dokumentų, iš jų maždaug 12 tūkstančių yra rusų kalba. Tai ne tik knygos, bet ir periodiniai leidiniai, brošiūros, kiti dokumentai.
„Tai nėra vien mechaninis procesas – jis susijęs su fondo optimizavimu, skaitytojų poreikiais, leidinių būkle ir turinio aktualumu, egzempliorių skaičiumi“, – pabrėžia J. Steponaitienė.
Asociacija: specialių rekomendacijų nėra
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė pabrėžia, kad universalusis fondas formuojamas atsižvelgiant į konkrečios bendruomenės poreikius. Regionuose, kuriuose gyvena daugiau rusakalbių gyventojų, perkamos rusų kalba išleistos knygos, o ten, kur jų paklausa mažėja, fondas natūraliai mažėja.
„Knygų rusų kalba paklausa bibliotekose priklauso nuo kelių veiksnių: regiono demografinės sudėties, vietos bendruomenės poreikių, migracijos tendencijų ir politinio bei kultūrinio konteksto. Didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje), taip pat Visagine rusų kalba leidžiamų ar išleistų knygų paklausa išlieka stabilesnė dėl didesnės rusakalbių bendruomenės“, – sakė ji interviu LRT.lt.
Pasak D. Abazoriuvienės, prasidėjus karui Ukrainoje ir atvykus pabėgėlių iš šios šalies, padidėjo rusų kalba išleistų knygų paklausa, nes bibliotekose labai trūko leidinių ukrainiečių kalba. Ukrainiečiams pakako tų knygų, kurios jau buvo bibliotekų fonduose, tačiau šiuo metu ši paklausa taip pat mažėja.
Asociacijos vadovė pabrėžia, kad atskirų metodinių nurodymų dėl rusų kalba išleistų knygų nėra. Bibliotekos vadovaujasi bendrosiomis fondų apsaugos taisyklėmis ir kokybės kriterijais.
„Asociacija nuosekliai pabrėžia, kad viešosios bibliotekos aptarnauja visus gyventojus, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos; kalbinė įvairovė fonduose yra demokratinės visuomenės požymis, leidiniai rusų, lenkų ar kitomis kalbomis nėra savaime probleminiai“, – pažymi ji komentare LRT.lt.
D. Abazoriuvienė atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad miesto ir rajono bibliotekos turi suformuoti universalią kolekciją, atitinkančią vietos gyventojų poreikius, taip pat rinkti ir saugoti leidinius, susijusius su konkrečiu miestu ar rajonu. Ji priduria, kad šiandien bibliotekų misija yra platesnė, ne tik saugoti leidinius: tai yra ir kritinio mąstymo, medijų raštingumo, gebėjimo orientuotis informacijos sraute ugdymas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
