Naujienų srautas

Kultūra2026.01.04 12:34

Mantas Balakauskas. Besirimuojanti istorija

00:00
|
00:00
00:00

Grįžęs iš gruodžio 17 d. protesto prieš „buldozeriu“ lyginamą demokratiją, perrašiau dalį šio teksto. Simboliška, kad šią dieną, tik 1926 m., Antanas Smetona išdavė Lietuvą ir įvykdė perversmą, po kurio tapo autoritaru. Simboliška, kad mūsų tiek daug susirinko neleisti įsigalėti naujam autoritarizmo tvaikui, sklindančiam iš Seimo rūmų.

Šį kartą neapžvelgsiu poezijos. Nesvarumo būklė, į kurią mus išsviedė valstybės tarnai, būtent tarnai, o ne šeimininkai ar karaliai, mane pastūmėjo imtis kitokio žanro literatūros. Atrodo, kad kontinentai, šalys, miestai ir netgi žmonės lėtai tolsta vieni nuo kitų.

Iš tiesų taip tik atrodo. Tai senas ir gerai išbandytas triukas, kuriuo stengiamasi įkirsti pleištą tarp vidinių ir tarpasmeninių žmonių santykių. Nėra jokio nutolimo, tik iliuzija. Turbūt panašiai jautėsi Josephas Rothas, žydų kilmės austrų rašytojas ir žurnalistas, kai jam pažįstamas pasaulis atsidūrė ant prarajos krašto.


00:00
|
00:00
00:00

J. Rothas studijavo vokiečių literatūrą ir filosofiją Vienoje. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rytų fronte. Jį geriausiai žinome iš klasika tapusios knygos „Radeckio maršas“, išleistos 1932 m. Deja, pasidžiaugti sėkme jam ilgai neteko. Vokietijoje valdžią perėmė Adolfas Hitleris ir nacių partija.

Tą pačią dieną J. Rothas Berlyne sėdo į traukinį ir visam laikui išvyko į Paryžių. Knygoje, kurią jums pristatau, „On the End of the World“ (liet. „Ant pasaulio prarajos krašto“) sudėti J. Rotho tekstai, rašyti įvairiems laikraščiams: „Das Neue Tage-Buch“, „Le Mois“, „Pariser Tageblatt“ bei kitiems. Knygoje surinktos meistriškos įžvalgos apie sulaužytą Europos stuburą, nacių veidmainystę, barbariškumą ir absurdišką melą, kabantį virš galvos kaip juodas dervos debesis.

J. Rothas Hitlerio asmenybę pastebėjo dar 1924 m. ir užfiksavo tekste „The Dream of Carnival Night“ („Karnavalo nakties sapnas“). Tuo metu Hitleris buvo teisiamas dėl Alaus pučo perversmo. Nuo to ir prasideda šis rinkinys: „Aš neigiu reikšmingo įvykio, kuris taip iškilmingai pažymėjo Vokietiją šią savaitę, tikrovę: aš neigiu Hitlerio teismo tikrovę“ (p. 3).

Matydami, kas dedasi aplink mus, kokie melo nuodai laša mums į ausis, mes taip pat turime neigti mus apgulusią tikrovę, kad nepaverstume jos normalia kasdienybe. J. Rothas tai aiškiai suvokė ir bandė įspėti kitus. Žinoma, kaip dažniausiai nutinka, jį ištiko Kasandros likimas. Jis mirė nesulaukęs Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Nesvarumo būklė, į kurią mus išsviedė mūsų valstybės tarnai, būtent tarnai, o ne šeimininkai ar karaliai, mane pastūmėjo imtis kitokio žanro literatūros.

Pasak J. Rotho: „Rašytojas niekada neturėjo teisės – o ypač dabar – slėptis už savo „pašaukimo“ ar vadinamojo įsipareigojimo skirti save „amžinoms“ temoms. Talentas ir genijus negali atleisti nuo moralinio įsipareigojimo, kylančio iš paties savęs: kovoti su blogiu“ (p. 24). Blogio, kaip ir tada, taip ir dabar apstu. Ir jis vis labiau, kaip sujudintas dumblas, kyla į viršų: nuo veidmainiškų kalbų, beprotiškų sprendimų, pražudančių tūkstančius, iki problemų ignoravimo, galinčio nusinešti dar daugiau gyvybių, tikintis, kad viskas išsispręs savaime ir tavęs nepalies.

J. Rothas karštligiškai reikalavo to, kas vėliau Europoje tapo realybe ir saugumo garantu. Jis tiksliai identifikavo priešą ir išreiškė, kokia Europa turi būti, jei nori išlikti. Šiandien Europos idėjos priešai vėl nori ją „išrinkti“ kaip seną mašinos modelį. Nesudėtinga nūdienos agresorių vardus bei pavadinimus pritaikyti prie jau kadaise nutikusių įvykių. Staiga pamatome, kad istorija iš tiesų rimuojasi.

Dabar atrodo, kad egzistuoja slapti dėsniai, kurie įvairius įvykius priverčia skambėti panašiai, net jei pati „kambario akustika“ kitokia. Belieka mokytis ir tuos košmariškus rimus paversti kuo netikslesniais, nes tik taip galime užtikrinti, kad tragedijos nepasikartotų. Būkime nepalenkiami gindami tai, ką gavome su pirmuoju laisvo oro gurkšniu. J. Rothas nuo pat pradžių jautė, kur tvenkiasi blogis. Ir mes tai galime pajusti.


00:00
|
00:00
00:00

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi