Įtvirtinus mechanizmą, kuris leistų kasdien nustatyti degalų kainos lubas, tai užtikrintų, kad sumažinto akcizo kurui naudą pajustų galutinis vartotojas, teigia vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Šitas mechanizmas, kurį siūlo prezidentas, yra skirtas apsaugoti vartotojus tais periodais, kai netiesioginiai mokesčiai, pavyzdžiui, akcizai, mažėja – kad (…) mažinant netiesioginius mokesčius galutinė nauda nueitų galutiniam vartotojui, o ne liktų kažkur prekybos grandinėje“, – žurnalistams Prezidentūroje penktadienį sakė V. Augustinavičius.
„Tikslas yra teisingai perduoti mokesčių mažinimą tiems, kurie ir turi ją gauti – tai yra žmonėms“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Anot jo, Seime dėl kainos lubų nustatymo mechanizmo dar bus diskutuojama.
V. Augustinavičius pažymėjo, panašus mechanizmas jau galioja Belgijoje, taip pat įvestas Lenkijoje, valstybės biudžetui jis nieko nekainuotų.
Seime kitą savaitę bus teikiamas Vyriausybės projektas, kuriuo siūloma iki birželio vidurio laikinai sumažinti akcizą dyzelinui – taip galutinę jo kainą mažinant apie 6 centais už litrą.
Anot prezidento patarėjo, Vyriausybės ir prezidentūros projektai vienas kitą papildo.
„Šitas mechanizmas tiesiog pašalina visas rizikas, kad naudos negaus vartotojai“, – aiškino jis.
Kaip skelbė ELTA, šalies vadovas Seimui teikia siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kuriuo būtų nustatomos didžiausios galimos degalų kainos vartotojams.
Didžiausių galimų benzino ir dyzelinių degalų kainų mechanizmas būtų aktyvuojamas Vyriausybės nutarimu, maksimalias galimas degalų kainas vartotojams, galiojančias kitą dieną, apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.
„Jeigu būtų numatyta, kad mažinant mokesčius galutinė nauda neatkeliauja vartotojui, Vyriausybė turėtų teisę aktyvuoti šį mechanizmą, tada yra numatytos visos aplinkybės, kaip jis yra aktyvuojamas ir kuriam laikui taikomas“, – sakė prezidento patarėjas.
Kainų lubos būtų apskaičiuojamos pagal formulę, kurioje atsispindėtų žaliavinės naftos kainos dedamoji, vidutinė bendroji marža, apimanti naftos perdirbimo, biodegalų įmaišymo, logistikos, su degalų prekyba ir produkto pateikimu galutiniam vartotojui susijusias sąnaudas, akcizai, pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Anot V. Augustinavičiaus, šiame mechanizme taip pat dalyvaus Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kuri stebės situaciją rinkoje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagal poreikį taikys sankcijas tam verslui, kuris nesilaiko nustatytų kainos lubų.
Didmenininkų ir mažmenininkų maržą gamybos grandinėje taikant šį mechanizmą apskaičiuotų LEA, įstatyme būtų numatyta, kad ją skaičiuojant būtų taikomas 12 mėnesių maržos vidurkis.
Seimui įstatymus planuojama siūlyti svarstyti skubos tvarka, pritarus mechanizmą galima būtų aktyvuoti nuo gegužės.
Prezidentūra: dalies kuro akcizo grąžinimą verslui svarstytume po to, kai apsaugotume vartotojus
Rinkos dalyviams siūlant įteisinti dalinį kuro akcizo grąžinimo verslui mechanizmą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas V. Augustinavičius sako, jog ši priemonė galėtų būti svarstoma, tačiau pirmiausia siekiama nuo degalų kainų šuolių apsaugoti vartotojus.
„Verslo pasiūlymai yra susiję labiau su bendru uždirbimu Lietuvos ekonomikoje. Jie galėtų būti svarstomi, bet eilėje pirmiausia mes apsaugome vartotojus, o tada galime analizuoti ir kitus pasiūlymus“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.
Kaip skelbė ELTA, šalies vadovas Seimui teikia įstatymą, kuriuo siūlo mechanizmą kasdien nustatyti degalų kainos lubas vartotojams, kuriuo siekiama užtikrinti, kad sumažintų akcizų naudą pajustų galutinis vartotojas.
Anot V. Augustinavičiaus, verslo atstovų siūlymai įteisinti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą galėtų būti svarstomi po to, kai bus priimti vartotojus liečiantys pakeitimai.
„Tai yra kita tema. Prezidentas pirmiausia siūlo apsaugoti gyventojų perkamąją galią ir pirmiausia Seimas turėtų apsispręsti, kaip gyventojų perkamoji galia bus apsaugota mažinant akcizą“, – Prezidentūroje teigė jis.
Degalų rinkos dalyviai ketvirtadienį pasiūlė Lietuvą ištikusią kuro kainų krizę spręsti įteisinant dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą. Verslo vertinimu, tokia priemonė leistų operatyviai reaguoti į kainų pokyčius rinkoje, kitų valstybių sprendimus, o į valstybės biudžetą surinkti papildomų lėšų.
Anot siūlymo rengėjų, priemonė leistų į šalies biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų per metus, nes stambūs bei mažesni verslai, tranzitiniai vežėjai vėl pradėtų piltis kurą Lietuvos degalinėse.
Pasak rinkos dalyvių, degalai būtų perkami iš mažmeninių prekeivių, gautas sąskaitas faktūras reikėtų deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri užtikrintų, kad praėjus laikui dalis akcizo pajamų sugrįžtų vartotojui.
Teigiama, kad panašios schemos yra naudojamos 10 Europos šalių, tarp kurių – Vokietija bei Prancūzija.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Penktadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Be to, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų. Lietuva jau atlaisvino dalį savo nacionalinių kuro atsargų – į rinką išleista 80 tūkst. tonų kuro, taip siekiant daryti poveikį degalų kainoms.
Tarp kitų Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, taip pat numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
Taip pat nuspręsta, kad nuo balandžio iki gegužės pabaigos traukinių bilietai bus parduodami 50 proc. pigiau.
