Paryžiuje gimusi Karolina Masiulytė-Paliulienė – žinoma Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinių ryšių puoselėtoja. Nors didžiąją gyvenimo dalį ji praleido Prancūzijoje, ryšys su Lietuva niekada nenutrūko. Į tėvynę ją simboliškai sugrąžino senelio – knygnešio Juozo Masiulio – įkurtas knygynas Panevėžyje.
Meilė knygai Karolinos gyvenime gimė dar vaikystėje. Ji prisimena, kad būdama dar vaikas savo žaidimus siejo su knygomis.
„Kai aš buvau ketverių metukų, mano žaidimas buvo sutvarkyti biblioteką – ištraukti knygas iš mano brolio bibliotekos. Mane intrigavo, nes aš mačiau, kaip jis skaito. Aš puikiai atsimenu – mano abu tėvai šypsojosi ir man sakė: „Žinai, Karolina, Panevėžyje mes turime knygyną“, – pasakoja Karolina.
Tačiau aplankyti šeimos knygyną jai pavyko tik septintajame dešimtmetyje, lydint KGB agentui. Šią kelionę palengvino artima šeimos pažintis su režisieriumi Juozu Miltiniu.
„Mano tėvelis klausė Miltinio: „Ar yra knygynas netoli? Man reikėtų žemėlapio.“ Miltinis su Blėdžiumi mus palydėjo iki durų. Įėjom visi trys. Mums su broliu buvo labai didelė emocija – mes pradėjom verkti. Visada girdėdavom apie knygyną, kad jis čia, Panevėžyje, ir dabar konkrečiai būti toje vietoje, buvo labai įspūdinga“, – prisimena ji.
„Visi žinojo, kad čia yra Juozo Masiulio – knygnešio – namai. Tai padėjo morališkai. Ta pavardė visada egzistavo.“
K. Masiulytė-Paliulienė
Juozo Masiulio knygynas yra vienas seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje. Knygynas buvo miesto kultūros židinys. Jo vardu buvo spausdinami leidiniai, čia parduodavo bilietus į mieste vykstančius renginius. Net ir okupacijos metais panevėžiečiai knygyną vadino Masiulio vardu.
„Visi žinojo, kad čia yra Juozo Masiulio – knygnešio – namai. Tai padėjo morališkai. Ta pavardė visada egzistavo“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, knygynas buvo ypatinga vieta, turėjusi ne tik kultūrinę, bet ir dvasinę reikšmę.
„Visada knygynas traukė angelus. Anksčiau ponia Skaržauskienė, Valerija Paulavičiūtė laikėsi senelio tradicijų. Ir rizikuodavo – duodavo katekizmus, kuriuos išleido mano senelis, su Katedros zakristijono parašu. Padalindavo tuos katekizmus po visą Panevėžį. Visada buvo gera, šventa aura tam knygyne“, – pasakoja K. Masiulytė-Paliulienė.
Pastaraisiais metais knygynų Lietuvoje mažėja – pagrindinė to priežastis yra galimybė knygas įsigyti internetu ar prekybos centruose. Dėl šios priežasties nuspręsta parduoti istorinį pastatą, tačiau pats knygynas veiklos nenutrauks.
„Nejaunėjam, einam į amžių. Mūsų vienintelė palikuonė Lina gyvena Švedijoje, neskuba grįžti. Mums rūpi pratęsimas. Tai parduodame namą, bet neparduodame knygyno. Knygyną norim išsaugot vienu ar kitu būdu – arba išvis neparduodame šitų patalpų, arba susitarsim dėl nuomos su būsimu savininku. Knygynas lieka“, – tikina knygyno valdytojas Arūnas Povilas Paliulis.
Knygyno ir knygnešystės istorija turėtų nugulti Panevėžio kraštotyros muziejuje.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
