Penktadienį Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, prasidėjo Kultūros asamblėjos rengiamas tarptautinis demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“. Jame diskutuojama apie tendencijas, mėginančias ardyti Rytų Europos demokratijas.
Gruodžio 5–6 dienomis vykstantis renginys suburs įvairių valstybių žurnalistus, aktyvistus ir kultūros lauko veikėjus kartu ieškoti kultūrinio pasipriešinimo priemonių, galinčių padėti kurti atsparesnes demokratijas.
Renginio pradžioje nuskambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“, tapusios savotišku Kultūros asamblėjos himnu, interpretacija. Kūrinį atliko kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“.
Gelūnas: organizuojamas šantažas pagal Kremliaus šabloną
Atidarydamas renginį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Arūnas Gelūnas pristatė susirinkusiesiems, kas vyksta šalyje ir kodėl nuspręsta organizuoti šį forumą. Anot A. Gelūno, viskas prasidėjo nuo pernykščių Seimo rinkimų ir „melo koalicijos“ sudarymo.
„[Socialdemokratų] partijos lyderė [Vilija Blinkevičiūtė] žadėjo, kad bus premjerė, tačiau atsisakė šios pozicijos ir grįžo į labai jaukią, šiltą bei gerai apmokamą vietelę Europos Parlamente. Bet svarbiausia – visi sakė, kad neformuos koalicijos su [„Nemuno aušros“] lyderiu, oficialiu antisemitu Remigijumi Žemaitaičiu. Bet ji buvo suformuota dukart. Viena koalicija subyrėjo, tuomet su šia antisemitine, antivalstybine, prorusiška partija suformuota dar viena“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Jis pastebėjo, kad kova, prasidėjusi dėl Kultūros ministerijos atidavimo „Nemuno aušrai“, ilgainiui sujungė įvairias visuomenės grupes: medikus, žemės ūkio atstovus, policininkus, verslininkus ir kt.
„Daugelis suprato, kad mūsų demokratijai kilusi didelė grėsmė, todėl reikia jungtis prie mūsų ir dalyvauti šiame judėjime“, – teigė A. Gelūnas.
„Ukraina irgi nedelsdama mus parėmė: tiek individualiai, tiek instituciškai. Pavyzdžiui, Kyjive vykusiame kino festivalyje žmonės dalijosi kultūros protesto ženklais“, – pridūrė jis.
Mūsų demokratijai kilusi didelė grėsmė.
A. Gelūnas
A. Gelūnas pabrėžė, kad spaudimas, kurį patiria iniciatyvinės grupės nariai, atitinka Kremliaus šabloną.
„Pats buvau apkaltinas valstybės perversmu, kad slepiu savo žydiškas šaknis ir bandau apmulkinti visuomenę. Norėčiau būti žydų kilmės, deja, taip nėra. Dėl šių R. Žemaitaičio pasisakymų buvo pradėta byla, dabar mane apklausia prokuroras. Šantažas pagal Kremliaus šabloną organizuojamas prieš visus matomiausius iniciatyvinės grupės narius. Tas pats vyko Moldovoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Veikiama tuo pačiu būdu: ekonominis šantažas, veikiama prieš žydus, seksualines mažumas ir t. t.“, – sakė A. Gelūnas.
Jis priminė ir grėsmę, iškilusią nepriklausomai žiniasklaidai.
„Netrukus buvo užpultas nacionalinis transliuotojas. Tai padarė ta pati „Nemuno aušra“. <...> Dabar vienijamės su žurnalistais. Gruodžio 9 dieną bus rengiamas protestas. Mūsų žurnalistai protestuoja prieš tokius išpuolius. Deja, tai vyksta ne visur. Pavyzdžiui, Japonijos nacionaliniam transliuotojui buvo uždrausta kritikuoti premjerą. Laimei, Lietuvoje dar nesame pasiekę tokios situacijos“, – kalbėjo A. Gelūnas.
LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė antrino, kad žiniasklaida – geidžiamas grobis.
„Rusija vykdo hibridinį karą prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes. Negalime pasiduoti. Mane ramina tai, kad bent jau žinome, kur žvelgti. Žurnalistai supranta, kaip sudėtinga jiems protestuoti. Juk žurnalistai gali pateikti informaciją apie protestus, bet ne patys juose dalyvauti. Tačiau dabar žurnalistai nebeturi kito pasirinkimo“, – tvirtino I. Makaraitytė.
Kaupinis: atsidūrėme verdančiame puode
„Rugsėjį supratome atsidūrę tokiame pat verdančiame puode, kuriame jau kurį laiką kunkuliuoja daugelio Europos šalių visuomenės. Susibūrusi Lietuvos kultūros asamblėja savo pagrindinį reikalavimą Vyriausybei tąkart formavo remdamasi Sakartvelo, Moldovos, Vengrijos, Slovakijos kolegų patirtimis – šių šalių „virimo“ procesas jau yra itin intensyvus.
Jų patirtys mums leido tiksliai suvokti ir įvardinti grėsmes, kurias radikalus, visuomenę skaldantis, prokremliškas populizmas kelia valstybės kultūrai, o tai reiškia – ir jos demokratijai, laisvei bei saugumui“, – pristatydamas forumą teigia vienas iš Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narių, režisierius Karolis Kaupinis.
Pirmąją renginio dieną savo atvejus pristatė atstovai iš Sakartvelo, Moldovos, Vengrijos bei Slovakijos – šalių, kuriose šios tendencijos jau yra smarkiai pažengusios ir kurių neigiami pavyzdžiai gali padėti užčiuopti ir kitose valstybėse dar ne taip pastebimai vykstančius procesus, skelbia organizatoriai.
Rusija vykdo hibridinį karą prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes.
I. Makaraitytė
Antrąją forumo dieną kalbėtis prisijungs šalių, kuriose jau vyksta panašios apraiškos, tačiau temperatūra iki „virimo“ dar nepakilusi – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rumunijos, Čekijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos, Nyderlandų – atstovai.
„Platesnis Rytų Europos kontekstas, atsikartojantys antidemokratinio veikimo metodai mums gali leisti suprasti, kiek smarkiai šiuo metu, palyginus su kitomis šalimis, esame „išvirę“. Tad, rengdami šį forumą, siekiame nors iš dalies užpildyti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse [šalyse] egzistuojančią didžiulę žinių spragą apie politinius procesus artimiausiose šalyse“, – sako K. Kaupinis.
Portalas LRT.lt primena, kad šis forumas – Kultūros asamblėjos paskelbto švietimo mėnesio dalis.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
