Vieta, kur pabūti ateidavo Maironis, Vaižgantas, kur kažkada stovėjo rojalis ir buvo didžiulė prancūziškų knygų biblioteka, – Leonardavo dvarvietė. Iš tų laikų išliko senųjų medžių alėja ir kadaise stovėjusių pastatų pamatai. Dabar čia – skulptoriaus Alfrido Pajuodžio skulptūrų parkas.
„Buvo toks ruduo – lapų beveik nėra, tik purvas. Atvežė, o, žiūriu, gerai, čia menui tiks“, – prisimena A. Pajuodis.
Šiuo metu parke yra 16 skulptūrų. Dauguma jų kurtos remiantis Biblijos motyvais.
„Pastebėjau, kad menininkai mėgsta apsistoti prie vienos temos, kad juos atpažintų tarptautiniu mastu, muziejai. Kai Panevėžyje surengėm pirmą tarptautinį simpoziumą, žiūriu, kad vienas amerikonas tik laivelius daro. Sakau: tai kodėl, juk gali… Ne, sako, mane turi atpažinti visi muziejai, kad ta tema… Tai anais laikais tas psalmes pradėjau, kad apsistočiau prie kokios nors temos“, – dalijasi skulptorius.
Tokia satisfakcija, tam tikra skola šitai žemei, kur gimiau.
Čia stūkso ir „Mėnulio akmuo“ – 9 tonų skulptūra, davusi pavadinimą visam parkui.
„Čia kaip ir išėjo toks krateris, toks sumanymas buvo, kad dideliam akmeny jaustųsi tas vitališkumas, ta energija tarsi iš vidaus pučia. Iš šono atrodo, kad griūva, bet čia dėl nuožulnaus horizonto – optinė apgaulė. Jis pastatytas gerai, su visais inkarais. Statydamas vis turi pagalvoti, kad ir šviesos būtų, ir aplinka. Jis turi savo veikimo erdvę. Ateini ir draugauji su menu“, – pasakoja A. Pajuodis.
Pasak parko šeimininko, jis gali kurti skulptūras be užsakymų, bet jaučiasi savotišku šio parko įkaitu.
„Šiuo metu negaliu visko prižiūrėti, nes aš noriu ir meną daryti. Anksčiau, kai pradėjau, nepagalvojau, kiek daug reiks įdėti į eksploataciją. Ir vis tiek – kelionė. Jei atvažiuoji, tai turi kažką nuveikti, kažką padaryti. Tik sekmadieniais nedirbu. Atvažiuoju dėl širdies“, – dalijasi pašnekovas.
Panevėžietis muziejų po atviru dangumi įkūrė prieš 20 metų. Sako jau išmokęs, kaip tokią erdvę reikia prižiūrėti.
„Žmogus ateina nedidelėje kompanijoje, pamąsto. Kiekvienas kūrinys turi savo veikimo erdvę. Jau pajutau tą parko struktūrą, parko dvasią – kaip reikia jį prižiūrėti, kaip eksploatuoti. Jau pradedu tą pajausti“, – tikina A. Pajuodis.
A. Pajuodis – gerai žinomas menininkas Panevėžyje, miesto erdvėse yra jo kurtų skulptūrų ir atminimo lentų. Panevėžietis, kaip pats sako, daug klajojo – kūrė Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Šis skulptūrų parkas – tai duoklė Lietuvai.
„Sakau – reikia kažką Lietuvai padaryti. Ir pradėjau ieškoti. Kieme daug gulėjo darbų be vietos, o čia kas nori atvažiuoja, pasižiūri. Tokia satisfakcija, tam tikra skola šitai žemei, kur gimiau. Tie darbai čia rado vietą, niekam netrukdo ir aplinka tokia tinkama kultūrai“, – teigia jis.
Šiandien skulptorius amato meistrystės moko moksleivius. Pas juos ir išskuba.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
