Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda, pristatanti vieno pirmųjų miesto fotografų – Vilhelmo Zacharčiko – darbus. Jo sukurtas „Vilniaus albumas“ eksponuojamas pirmą kartą.
Fotografas V. Zacharčikas į Vilnių atvyko būdamas 24-erių, 19-ojo amžiaus antroje pusėje, kai numalšintas lietuvių ir lenkų sukilimas prieš tuometę carinę valdžią. Čia per kelerius metus jis sukūrė miesto fotografijų rinkinį „Vilniaus albumas“. Jį, saugotą privačioje kolekcijoje, įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Pusšimtis V. Zacharčiko fotografijų dabar pirmą kartą eksponuojamos parodoje.
„Mes šiose juodai baltose nuotraukose matome šviesų Vilnių, bet tai yra 1865 metai, laikas, kai buvo nuslopintas 1863-1864 metų sukilimas, kai represijos prieš Lietuvos kultūrą, prieš lietuvius ir lenkus buvo pačiame apogėjuje, ir parodoje mes tą sugretiname, tą parodome, miestą, kurį fotografavo Zacharčikas, ir laikus, tą kontekstą, kuriame jis fotografavo. Šviesus miestas, tamsūs laikai“, – teigia fotografijos istorikas dr. Dainius Junevičius.
V. Zacharčikas – vienas pirmųjų Vilniaus vietovaizdžių fotografų. Jo nuotraukų kokybė lenkė amžininkų. Fotografavo šlapiojo kolodijaus metodu ir tam naudojo didelio formato negatyvus. Iš sumažintų nuotraukų sudarė „Vilniaus albumą“, kuriame – miesto centras, priemiesčiai ir apylinkės.
„Plane mes sužymėjome taškus, iš kurių buvo fotografuojama, ir kryptis, kuria buvo fotografuojama. Kaip matote, tas planas pilnas tų taškų – 51 taškas. Ne visi jie net tilpo tame žemėlapyje“, – pasakoja D. Junevičius.
Parodos kuratorius sako, kad dalies Vilniaus, kokį jį matė fotografas, dabar jau nebepamatysime.
„Suteikiame parodos lankytojams galimybę taip įsižiūrėti atidžiau, kiekvieną detalę pamatyti, patyrinėti, tam paroda yra aprūpinta padidinamaisiais stiklais“, – teigia D. Junevičius.
V. Zacharčikas Vilniuje gyveno ketverius metus. Kaip jo likimas susiklostė vėliau – ilgą laiką buvo nežinoma.
„Kartą man kilo tokia mintis – jeigu jis toks geras fotografas, tikrai aukšto lygio meistras, kodėl daugiau nuotraukų mes nežinome, jeigu jis išvažiavo, tai tose vietose, kur nukeliavo, turėjo fotografuoti, jo darbai turėjo pagarsėti. Toptelėjo mintis, kad jis niekur neišvažiavo, reikia ieškoti jo pėdsakų Vilniuje, kapinėse, ir paaiškėjo, kad jis palaidotas Rasų kapinėse, mirė 1869 metais“, – atskleidžia D. Junevičius.
Parodoje kartu su V. Zacharčiko kūryba eksponuojami ir šiuolaikinių Lietuvos fotografų darbai, atspindintys dabarties žvilgsnį į Vilnių ir vilniečius.
„Zacharčiko darbai inspiravo kitą menininkę Dovilę Dagienę, kuri fotografuoja saulę, fotografuoja iš karto ant fotografinio popieriaus. Jos darbai yra unikalūs ir vienetiniai, kiti darbai – Meškausko, senųjų fotografijų technikų meistro, portretai, bet jie daryti to laikotarpio, kada fotografavo Zacharčikas, metodu – šlapiojo kolodijaus metodu, irgi padaromi vienetiniai egzemplioriai“, – pasakoja D. Junevičius.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki kovo.
