Ukmergės rajone esančių Šešuolių švento Juozapo bažnyčioje rasti keli tūkstančiai 18-20 amžių apimančių istorinių dokumentų. Tarp jų – bažnytinės metrikacijos knygos, Šešuolių valsčiaus archyviniai dokumentai bei pasų kortelės. Istorikai sako, kad atrastas archyvinis lobynas.
Ekspedicijos dalyviai pirmąjį kartą lipa į bažnyčios palėpę. Joje – šūsnys istorinių dokumentų, paskendusių dulkėse. Todėl istorikai užsidėję respiratorius.
Ištrauktus dokumentus kruopščiai fiksuoja Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentai.
„Kai jau gauname tą medžiagą, reikia patikrinti, kas būtent ten yra, šiek tiek pavalyti, nustatyti metus“, – aiškina studentė Greta Stankevičiūtė.
Lietuvos vyriausioji archyvarė sako, kad Šešuolių švento Juozapo bažnyčioje rastas archyvinis lobis.
„Mums, kaip archyvarams, tai yra lobis, nes tai yra išskirtinai didelis masyvas vienoje vietoje“, – pabrėžia vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė.
Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas pasakoja, kad dokumentus pirmasis aptiko parapijos klebonas. Esą jis lipo į bažnyčios palėpę, norėdamas sutvarkyti elektros laidus.
„Istorija prasidėjo prieš kokį gerą mėnesį, kai mes sulaukėm, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas sulaukė klebono, šeimininko skambučio, kad, vykdant kažkokius darbus, yra įtarimas, kad yra kažkokių dokumentų“, – pasakoja jis.
Istorikas sako, pirmiausia, pastebėta keliasdešimt bažnytinės metrikacijos knygų.
„Visi, kurie domisi savo genealogija, apskritai regionų, vietų istorija, tai čia nepakeičiamas šaltinis. Gimimai, mirimai, santuokos, pavardės, tėvai...“ – teigia N. Černiauskas.
Pašnekovas pažymi, kad rasti ir Šešuolių valsčiaus savivaldos dokumentai, menantys tarpukarį. Iki šiol tokių dokumentų Valstybės centriniame archyve buvo mažai, todėl, pasak istoriko, jie labai svarbūs Ukmergės regiono istorijai.
„Tai yra ką veikia valsčius – keliai, gyventojai, gyvūnų surašymai, tarybos protokolai, kaip vyko didesnio Lietuvos valsčiaus gyvenimas“, – pažymi N. Černiauskas.
Atrastos ir pasų kortelės.
„Galime lyg laiko mašina nusikelti, koks buvo standartinis lietuvio paveikslas tuo metu. Pasų korteles, jeigu mums kažkada pavyktų turėti iš visų regionų visa apimtimi, sukuria dvidešimto amžiaus vidurio lietuvio paveikslą“, – dokumentų svarbą pabrėžia I. Zakšauskienė.
Tačiau istorikai kol kas tik spėlioja, kodėl dokumentai atsirado bažnyčios palėpėje.
„Buvo sumąstyta staigiai perkelti iš valstybinės įstaigos į bažnyčią, į saugią vietą, kartu su tomis metrikomis. Ar tai gaisras, ar artėjo sovietai. Nes ten matėme šiek tiek yra šaukiamųjų sąrašų“, – pažymi N. Černiauskas.
Visi surinkti dokumentai bus panaudoti šalies istorijos tyrimams ateityje. Tačiau dalis jų iki tol turės būti restauruoti.
„Tie, kurie analizuoja tarpukarį, 18-ąjį amžių, jau galės papildyti ar jau atliktus tyrimus, ar naujai atliekamus. Tyrėjas matytų visą imtimi ir jam gabalais neiškristų, tarkim, Šešuolių valsčius“, – komentuoja I. Zakšauskienė.
Dalyvaujančios studentės sako – ekspedicija įkvepia.
„Aš atėjau į studijas su meile istorijai ir čia, kai man duoda prisiliesti prie to tiesiogiai, tai man yra labai didelis impulsas toliau siekti tobulėjimo“, – sako studentė Elzė Navikaitė.
„Įdomu prisiliesti prie tokių, atrodo, neliestų istorijos puslapių, nes, kas ten žino, kas ten dar yra viršuje“, – mintimis dalijasi kita studentė G. Stankevičiūtė.
Skaičiuojama, kad bažnyčios palėpėje rasta apie kelis tūkstančius istorinių dokumentų. Jie bus saugomi Centriniame valstybės archyve.
